Atpažink invazinę rūšį: ar pažįstame invazinius šliužus? O gal naikiname ir saugomas rūšis?
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime raginimus naikinti invazinius šliužus. Tačiau ar visada atskiriame juos nuo Lietuvoje natūraliai gyvenančių rūšių? Ne visi dideli šliužai yra kenkėjai – tarp jų yra ir naudingų, ir net saugomų rūšių.
Pilku margu „leopardiniu“ raštu pasipuošę didysis šliužas (Limax maximus) ir juosvasis šliužas (Limax cinereoniger) dažnai be reikalo palaikomi invaziniais. Tiesa, jų raštas ne visada ryškiai matomas – susitraukęs šliužas gali atrodyti beveik vienspalvis.
Didysis šliužas dažniausiai minta pūvančia organine medžiaga, grybais ir augalų liekanomis, todėl prisideda prie organinių medžiagų skaidymo. Jis nėra tas šliužas, kuris niokoja daržus.
Juosvasis šliužas – miškų gyventojas. Jį dažniausiai galima sutikti drėgnuose senuose miškuose ant grybų ar šalia jų – grybai yra vienas mėgstamiausių šios rūšies maisto šaltinių. Soduose ar daržuose ši rūšis beveik neaptinkama.
Dar rečiau pasitaiko didysis arionas (Arion ater) – viena iš Lietuvos saugomų rūšių, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis didelis juodas šliužas gyvena tik keliose vietovėse vakarų Lietuvoje, drėgnuose upių slėniuose ir šaltiniuotose pievose. Viena didžiausių grėsmių jam – buveinių nykimas ir invazinių arionų plitimas. Pastebėjus didįjį arioną, jo naikinti negalima – priešingai, apie radavietę kviečiame pranešti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) ir taip prisidėti prie šios retos rūšies apsaugos.
⚠️ Luzitaninis (ispaninis) arionas (Arion vulgaris, dar dažnai vadinamas Arion lusitanicus) – visai kas kita. Tai invazinė rūšis, Lietuvoje pirmą kartą aptikta 2008 m., o dabar jau paplitusi didžiojoje šalies dalyje. Suaugę šliužai užauga 7–15 cm, dažniausiai būna oranžinės, rusvos ar plytų spalvos, vienspalviai, su ryškia kvėpavimo anga mantijos dešinėje pusėje. Jie ypač mėgsta daržus, sodus, komposto krūvas ir kitus drėgnus užžėlusius plotus, kur gausiai minta daržovėmis, dekoratyviniais augalais, vaisiais bei daigais. Ši rūšis labai sparčiai dauginasi, gali sudaryti dideles sankaupas ir kelia grėsmę ne tik sodininkystei, bet ir vietinėms šliužų rūšims bei biologinei įvairovei.
Todėl prieš imdamiesi naikinimo priemonių pirmiausia gerai įsižiūrėkite, kokį šliužą radote. Ne kiekvienas didelis šliužas yra invazinis – tarp jų yra ir mūsų vietinių rūšių, o viena jų net saugoma. Taikydami naikinimo priemones tik invaziniams šliužams, padėsime apsaugoti Lietuvos biologinę įvairovę, o ne jai pakenksime.