Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos

Siekiama, kad būtų atsakingiau ūkininkaujama prie upių, ežerų ir kitų vandens telkinių.

Nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarka.

Esminis pokytis - pakrantės apsaugo juostos plotis nepriklausys nuo šlaito nuolydžio. 

• Kai ežero plotas didesnis nei 2 km2, pakrantės apsaugos juostos plotis yra 30 m .
• Kai ežero ar tvenkinio plotas ya mažesnis nei 2 km2, tačiau didesnis nei 0,1 km2, pakrantės apsaugos juostos plotis yra 10 m .
• Prie visų kanalų nustatoma 10 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta.
• Prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių nustatoma 10 metrų pločio pakrantės apsaugos juosta.

Bus sukurtas skaitmeninis visos Lietuvos žemėlapį su aiškiai nurodytomis paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų ribomis.

100 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ištrauka)

Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama:

1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas;
2) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus;
3) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas:
a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 4 punkto a–e papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;
b) taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones;
c) atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus;
4) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai:
a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai;
b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių – vidaus vandenų transporto priemonių degalų pripildymo statiniai ir (ar) įrenginiai;
c) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje;
d) statomi ir (ar) įrengiami nesudėtingi paplūdimių statiniai ir (ar) įrenginiai, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras;
e) draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – statomi savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose numatyti su jų steigimo tikslais susiję statiniai;
f) statomi ir (ar) įrengiami statiniai ir (ar) įrenginiai, skirti naudingųjų iškasenų išgavimui iš paviršinio vandens telkinio dugno pagal patvirtintus žemės gelmių naudojimo planus;
5) rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą.