2026-03-14

Amalvo polderis – vandens paukščių rojus Žuvinto biosferos rezervate

Šiomis dienomis, kol Žuvinto ežeras dar sukaustytas storo ledo, Amalvo polderis tapo bene labiausiai vandens paukščius viliojančia vieta Žuvinto biosferos rezervate. Pavasarinės migracijos metu čia susitelkia tūkstančiai sparnuočių, ieškančių poilsio ir maisto vietų.

8Z7A7622(2).jpeg — Smailiauodegė antis L.Gaidžiūnienės nuotrauka

Kovo 12 d. atliktos apskaitos duomenimis, Amalvo žemapelkės plotuose užregistruota 5847 vandens paukščiai – tai didžiausias čia kada nors fiksuotas skaičius. Tarp jų gausiausios buvo:

cyplės – 3970,
didžiosios antys – 576,
rudagalvės kryklės – 610,
laukiai – 140,
smailiauodegės antys – 81,
baltieji garniai – 80,
gulbės nebylės – 61,
pilkosios gervės – 42,
rudagalviai kirai – 230,
pilkosios žąsys – 20.

Taip pat stebėtos gulbės giesmininkės, klykuolės, pilkosios antys bei du jūriniai ereliai. Į šią apskaitą dar neįtrauktos Amalvo apylinkėse besilaikančios žąsys – tundrinės, baltakaktės ir kitos rūšys. Dienomis jos maitinasi aplinkinėse pievose ir laukuose, todėl jų skaičius gali siekti dar 10–15 tūkstančių.

Gulbės giesmininkės L.Gaidžiūnienės nuotrauka

Kas yra Amalvo polderis?

Amalvo polderis – tai žmogaus suformuota vandens reguliavimo teritorija, atsiradusi XX a. melioruojant Amalvo žemapelkę. Polderis įrengtas tam, kad būtų galima reguliuoti vandens lygį pievose ir taip sudaryti sąlygas žemės ūkiui. Tačiau laikui bėgant ši vieta tapo itin svarbia šlapynių buveine vandens paukščiams.

Žąsys po nakvynės palieka Amalvo polderį L.Gaidžiūnienės nuotrauka

Reguliuojamas vandens lygis leidžia pavasarį užlieti pievas negiliu vandeniu. Tokios sąlygos ypač palankios migruojančioms antims, gulbėms ir kitiems vandens paukščiams, kurie tarp žolių randa gausų maisto šaltinį ir saugią vietą poilsiui.

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis pabrėžia šios vietos svarbą paukščiams:

„Amalvo polderis pavasarinės migracijos metu tampa viena svarbiausių vandens paukščių susitelkimo vietų Žuvinto biosferos rezervate. Negiliai užlietos pievos suteikia puikias sąlygas antims, gulbėms ir laukiams maitintis bei pailsėti kelionės metu.“

Vandens lygis palankus paukščiams

Vandens matuoklių duomenys rodo, kad šiemet Amalvo pievos negiliai užsemtos, todėl tarp žolių paukščiams yra pakankamai vietos plaukioti ir maitintis. Vandens lygis polderyje šiuo metu yra keliolika centimetrų aukštesnis nei pernai, nors iki 2021 metų lygio dar trūksta daugiau nei pusmetrio.

Užlietos Amalvo polderio pievos L.Gaidžiūnienės nuotrauka

Kur stebėti paukščius?

Amalvo polderį patogu stebėti iš Lietuvos ornitologų draugijos įrengto stebėjimo bokštelio. Ypač įspūdinga čia lankytis anksti ryte, kai saulė dar nespigina į akis, o virš pievų pakyla tūkstančių paukščių šurmulys.

Amalvo polderio paukščių stebėjimo bokštelis L. Gaidžiūnienės nuotrauka

Virš vandens telkinių dažnai patruliuoja ir vadinamieji vandens paukščių „piemenys“ – jūriniai ereliai, kurie beveik nesitraukia iš savo medžioklės plotų.

Lankytojams rekomenduojama automobilius palikti prie siurblinės (koordinatės) ir iki stebėjimo bokštelio pasivaikščioti pėsčiomis.