25 miegapelės – tik dalis istorijos: kodėl Neries regioniniame parke jos stebimos kasmet?
Didžioji miegapelė E.Sukackienės nuotrauka
Šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais kaip ir kasmet tikrinome Neries regioniniame parke iškeltus inkilus, skirtus retoms ir saugomoms didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Tai ne tik proga iš arti pažinti šį paslaptingą naktinį miško gyventoją, bet ir svarbus ilgalaikis darbas, padedantis suprasti, kaip gyvena ir keičiasi šių gyvūnų populiacija.
Pirminiais šių metų apskaitos duomenimis, patikrinti 124 inkilai, užfiksuotos 25 miegapelės ir 43 įrašai apie galimus jų veiklos požymius – lapų guolius, lizdus, riešutų atsargas ir kitus pėdsakus.
"Labai džiaugiamės, kad prie inkilų patikrų prisijungė žurnalistas Vidmantas Balkūnas, parengęs itin išsamų ir vaizdingą straipsnį apie didžiąsias miegapeles ir jų paieškas Neries regioniniame parke. Dėkojame už profesionalumą, įsitraukimą ir galimybę plačiau papasakoti apie šiuos retus miško gyventojus." - sako Indrė Jasionienė Neries regioninio parko patarėja.
Inkilus tikrinti padeda savanoriai
Šiemet į didžiųjų miegapelių monitoringą aktyviai įsitraukė ir buvę „Ornimokyklos“ mokiniai. Žmonės, jau turintys žinių apie paukščius, susipažinę su apskaitų metodais, etika, gali toliau plėsti savo kompetencijas, prisidėti prie biologinės įvairovės pažinimo ir padėti parko ekologams atlikti įvairius lauko darbus. Toks savanoriškas bendradarbiavimas stiprina ne tik tyrimus, bet ir bendruomenę, kuriai rūpi gamta.
Kodėl miegapelėms keliame ir tikriname inkilus?
Vienų metų patikrų rezultatai parodo tik dalį istorijos. "Miegapelių gausa ir veisimasis gali skirtis priklausomai nuo maisto – ypač lazdynų riešutų ir ąžuolų gilių – derliaus, oro sąlygų ir kitų aplinkos veiksnių. Daugelį metų kartojamos apskaitos leidžia pastebėti tendencijas, įvertinti buveinių būklę, nustatyti, ar miegapelės sėkmingai veisiasi, ir laiku pastebėti galimus pokyčius." - sako Justina Baigytė Neries regioninio parko ekologė.
Inkilai miegapelėms suteikia papildomų slėptuvių ir vietų lizdams įsirengti, ypač ten, kur trūksta natūralių uoksų ir drevėtų medžių. Juose miegapelės gali ilsėtis, auginti jauniklius ir slėptis nuo nepalankių sąlygų. Inkilai nepakeičia natūralių buveinių apsaugos, tačiau yra vertinga pagalbinė priemonė tiek rūšies išsaugojimui, tiek jos tyrimams.
Kodėl miegapelėms tokie svarbūs Neries šlaitų miškai?
Neries slėnio šlaitų miškai yra vertingi dėl savo struktūros ir buveinių įvairovės. Brandūs medynai, drevėti medžiai, lazdynų sąžalynai, ąžuolai ir kiti lapuočiai suteikia miegapelėms slėptuvių, lizdaviečių ir maisto. Lazdynų riešutai ir ąžuolų gilės ypač svarbūs kaupiant energijos atsargas prieš ilgą žiemos miegą.
Šiems gyvūnams svarbus ne tik pavienis medis ar inkilas, bet ir vientisa, tinkama miško aplinka. Miškų fragmentacija, brandžių medžių ir pomiškio nykimas gali sumažinti slėptuvių bei maisto išteklių ir apsunkinti miegapelių judėjimą tarp tinkamų buveinių. Todėl ilgalaikiai stebėjimai ir atsakinga miškų priežiūra yra neatsiejami nuo šios rūšies apsaugos.
Džiaugiamės sėkmingai atlikta šių metų apskaita, visų dalyvių indėliu ir prasmingu bendradarbiavimu. Kviečiame visus gamtai neabejingus entuziastus prisijungti prie biologinės įvairovės tyrimų – mokytis, stebėti, rinkti duomenis ir kartu padėti saugoti gamtos vertybes.
Pastebėjus retas rūšis duomenis apie jas kviečiame perduoti saugomų teritorijų specialistams arba suvesti į Saugomų rūšių informacinę sistemą - SRIS.
Atnaujinimo data: 2026-10-15
Taip pat skaitykite:
Pasaulinė migruojančių paukščių diena: apsaugokime paukščius nuo mirtinų susidūrimų su stiklu