Išskirtinė vertė
Kraštovaizdis. Iš paukščio skrydžio atsiveria švendrynų salelėmis nusėto ežero platybės, beribės palios. Visas šis tundrą primenantis šlapynės kraštovaizdis plyti buvusio didžiulio ežero duburyje, kurį iš visų pusių supa kalvoti gūbriai ir banguoto reljefo ruožai. Kartu su šalia dunksančio Buktos miško masyvu, Amalvo ežero pelkynu bei Žaltyčio vandenis tai unikalus gamtos vertybių rinkinys.
Negyvoji gamta. Žuvinto ežeras yra bene įspūdingiausia rezervato dalis. Tai didžiausias šalyje liekaninio tipo ežeras, kokio niekur kitur šalyje nėra. Tai labai savotiškas, unikalus ir įdomus gamtos kūrinys. Ežeras labai seklus ir užpelkėjęs, jame gausu plaukiojančių augalijos salelių vadinamų „kinimis“.
Gyvoji gamta. Čia saugomi du dideli Pietų Lietuvos pelkių kompleksai – Žuvinto palios ir Amalvo pelkynai. Nendrėmis ir švendrais apaugusiame ežere peri vienos gausiausių šalyje didžiųjų baublių, nendrinių lingių, plovinių vištelių populiacijos, aptinkama daugybė kitų įdomių ir saugomų rūšių. Tūkstančiai praskrendančių gervių ir žąsų apsistoja čia pailsėti. Šlapiose Žuvinto pievose gyvena meldinė nendrinukė – viena rečiausių Europoje paukščių rūšių. Lietuva yra viena iš penkių pasaulio šalių, kuriose dar peri šie globaliai nykstantys sparnuočiai. Buktos miškas – vertingas Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų etalonas, garsėjantis vertingais skroblynais, retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Miške nereti įspūdingų dydžių medžiai, vienas jų – Grįstakelio ąžuolas.
Kultūros paveldas. Varnupių piliakalnis su senovine jotvingių gyvenviete – vienas įspūdingiausių Sūduvos piliakalnių. Netoliese guli mitologinis akmuo su iškaltu pasagos ženklu, vadinamas Padkaviniu.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. „Nepaprastai turtinga Žuvinto ežero ir jo apylinkių augalija ir gyvūnija, neturinti kito pavyzdžio Lietuvoje, verta to, kad būtų išsaugota“, taip rašė pirmojo šalyje rezervato įkūrėjas profesorius Tadas Ivanauskas. Žuvinto gamtinis rezervatas (centrinė biosferos rezervato dalis) yra pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą, taip pat įtrauktas ir į pasaulinį biosferos rezervatų tinklą. Žuvinto gamtinis kompleksas turi ilgą mokslinių stebėjimų bei tyrimų istoriją. Tai seniausiai stebima ir bene labiausiai ištirta gamtinė teritorija Lietuvoje. Kiekvieną rudenį per Paukščių palydų šventę išlydimi pietų link patraukę sparnuočiai.
Atnaujinimo data: 2023-12-07