Išskirtinė vertė

Kraštovaizdis. Vienas miškingiausių, raiškiai kalvotas ir ežeringiausias Pietų Lietuvos aukštumos ir smėlingosios Pietryčių lygumos sandūroje susiformavęs kraštovaizdis – toks jis yra Veisiejų regioniniame parke. Veisiejų kraštas – tai ramūs dzūkų pušynai, ledynmečio paliktų melsvų ežerokšnių virtinė, smulkūs upeliai, pelkės, smėlingos dirvos su banguojančiomis kalvomis, nuo kurių atsiveria gražiausi Veisiejų regioninio parko išskirtinumą atskleidžiantys reginiai.

Negyvoji gamta. Regioninis parkas yra ežeringiausioje Pietų Lietuvos aukštumos dalyje. Jame net 37 ežerai. Didžiausi ir giliausi jų: Ančia, Šlavantas, Snaigynas, Vernijis, Vilkinys. Dauguma, būdami rininės kilmės, telkšo sudėtinguose dubakloniuose, yra nelygaus dugno ir turi sudėtingas krantų linijas. Teritoriją vagoja Šlavantėlės, Morkavo, Pakrokšlės, Vilkinyčios, Baltosios Ančios upeliai.

Gyvoji gamta. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės, kaip mažame Šlavantėlio ir Liūnelio tarpuežeryje, niekur kitur Lietuvoje nėra. Čia saugoma vienintelė Lietuvoje kvapiojo plaurečio populiacija. Ši reliktinė rūšis auga kartu su kitu labai retu, tik šioje vietoje sutinkamu augalu – taurine pudme. Regioninio parko pasididžiavimas – europinė medvarlė. Vainežerio dvaro parko akcentas – ovalo formos šimtamečių liepų, klevų ir skroblų alėja, o Veisiejų – 200 metų amžiaus 30 m aukščio ir 5 m kamieno apimties Veisiejų uosis, 21 liepos ratas.

Kultūros paveldas. Išskirtinis Lietuvoje Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. „Okopka“, Šlavantų piliakalnis su senovės gyvenviete, Veisiejų miestelio istorinis centras, kuriame saugomas gatvių tinklas, XVIII a. II pusės – XIX a. pradžios aikštės planas, užstatymo fragmentai, Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia, senosios Europos kultūros ženklų žymes liudijantis Veisiejų dvaro fligelis (XVII a. pr.), vienas seniausių pastatų ne tik Veisiejuose, bet ir apylinkėse. Saviti šimtamečiai Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Kraštas garsus nuoširdžiais žmonėmis, iškilios jotvingių genties palikuonimis, išsaugojusiais dzūkišką tarmę, iš kartos į kartą perduodančiais krašto kultūrinį savitumą. Veisiejuose gyveno esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Lazaris Zamenhofas, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas Juozas Neimontas. Veisiejų krašte gimė, augo ir mokėsi poetas Sigitas Geda.