Punios piliakalnis Nemuno kilpų regioniniame parke

Punios piliakalnis (Margio, Margelio kalnas) yra Nemuno ir Punelės santakos suformuotame kyšulyje. Nuo jo atsiveria Nemuno ir Punios šilo panorama.

Istorinis laikotarpis: Gyventa čia jau akmens amžiuje, gyvenvietė čia buvo ir I tūkst. pr. Kr. Medinė pilis su įtvirtinimais istoriniuose šaltiniuose paminėta 1387 m. Piliakalnis datuojamas XIII–XVIII a. Išskiriami XIV-XV a. pr. piliakalnio, XV-XVIII a. valdovo dvaro ir XV-XVIII a. seniūnijos rūmų laikotarpiai.

Acheologiniai tyrimai/radiniai: Piliakalnis tyrinėtas ne vieną kartą. Bendras ištirtas plotas siekia beveik 1500 kv. m., kultūrinis sluoksnis siekia 3,5 m storio. Piliakalnio aikštelėje aptikta vėlyvojo paleolito titnaginių gremžtukų ir skelčių bei I tūkst. pr. Kr. datuojamos lipdytinės keramikos. Archeologinių tyrinėjimų metu paaiškėjo, kad pylimas supiltas per 3 kartus. Pirmasis pylimas buvo 20 m pločio ir tik 2 m aukščio, suplūktas iš molio su šlyno priemaiša. Jo plokščiame viršuje stovėjo ąžuolinis gynybinis statinys, kuris sudegė per gaisrą. Po jo pylimas paaukštintas iki 3,5 m supilant smėlio–molio sluoksnius, ant jo vėl pastatyta medinė gynybinė siena, kuri taip pat sudegė. Trečiame pylimo rekonstrukcijos etape jis paaukštintas dar per 1,7 m užpilant molio sluoksnį, kurį tvirtino taisyklingais keturkampiais sudėti ąžuoliniai tašai. Pylimo gale šią konstrukciją dar tvirtino ir vertikaliai sukasti stulpai. Aikštelėje aptikta sudegusių medinių pastatų liekanų, daug dvaro laikotarpio statybinių bei interjero detalių, buityje naudotų dirbinių. Į rytus nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė su apardytu kultūriniu sluoksniu.

Legendos/pasakojimai: Punios piliakalnis dažnai tapatinamas su Pilėnais. Vladislavas Sirokomlė 1855 m. net parašė poemą "Margiris: Poema iš Lietuvos istorijos". (Prie piliakalnio yra akmuo su Maironio eilėmis apie Margirį.) Žinoma legenda apie piliakalnyje gyvenusio kunigaikščio Margio dukters ir nekilmingo bernaičio Kęstučio meilę. Margis ir dukrą, kuri nepaklususi jo valiai, ir Kęstutį, besprunkančius laiveliu per Nemuną, strėlėmis pašovęs ir jie nuskendę Nemune. Taip pat žinomi pasakojimai apie kalne buvusią skylę, į kurią metus kepurę, kažkas iš tos skylės sviesdavęs ją atgal, apie kartais iš tos skylės pasigirsdavusį gražiai dainuojantį moterišką balsą.

Kur toliau? Išsirinkite kitą piliakalnį, kurį aplankysite: Dzūkijos-Suvalkijos piliaklanių maršrutas