Projekto OSMO BALTIC veiklos

2024 m. birželio 4 d. projekto „LIFE Osmo Baltic. Senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“ vykdytojas Vilniuje, VSTT Nacionaliniame lankytojų centre organizavo pristatymo konferenciją. Konferencijos metu pristatyta projekto idėja, tikslai bei įgyvendimo metodai. Gamtininkai, Švedijos bei Latvijos mokslininkai, profesionalai arboristai supažindino besidominčius gamta bei jos išsaugojimu su niūriaspalviu auksavabaliu. Konferencijos pranešimų video įrašus galite peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/playlist?list=PLPfhxPAq4t-aPskn0ooWwiil0cN2_YkCd

Nicklas Jansson ir Jonas Hedin pasakojo apie ilgametę darbo su saproxiliniais vabzdžiais patirtį ir projektą LIFE Bridging the Gap. Taip pat buvo dalinamasi patirtimi iš jau įgyvendinto „LIFE Osmoderma" projekto. 

Jono Tumasonio nuotraukos

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai, atsakingi už gamtosauginio LIFE OSMO BALTIC projekto įgyvendinimą, kartu su projektą koordinuojančiais partneriais iš Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos zoologijos sodo, Žemaitijos nacionalinio parko specialistais bei kolegomis iš Latvijos, 2024 m. spalio mėnesio pradžioje svečiavosi Rumunijoje, LIFE ROsalia projekto teritorijose.

LIFE ROsalia yra įgyvendinamas Rumunijos rytiniame Karpatų kalnų regione, saugomose Putna-Vrancea gamtos parko teritorijose. Projekto tikslas – užtikrinti saproksilinių, t.y. negyva mediena besimaitinančių rūšių – Rosalia alpina, niūraspalvio auksavabalio Osmoderma eremita, Morimus funereus ir paprastojo elniavabalio Lucanus cervus – populiacijos išlikimą bei defragmentacijos mažinimą. LIFE ROsalia taiko inovatyvius metodus norint pasiekti ypač atokias projekto teritorijas, jaunesnių medžių veteranizavimą siekiant užtikrinti pakankamą buveinių skaičių, feromonų naudojimą vabalų perviliojimui į jiems palankesnes teritorijas. Kolegų pasidalinimas patirtimi bei sprendimais labai naudingas generuojant idėjas kaip sumažinti niūriaspalio auksavabalio populiacijų defragmentaciją Lietuvoje.

2024 m. lapkričio 5-6 dienomis Žemaitijos nacionaliniame parke vyko projekto LIFE OSMO BALTIC partnerių susitikimas. Apžvelgti nuveikti darbai, pasidalinta patirtimi, aptarti iškilę klausimai, planuotos ateinančių metų veiklos.

Lietuvoje per pirmuosius projekto metus inventorizuoti 2929 medžiai, suformuotas 1368 km ilgio ekokoridorius; Lietuvos Zoologijos Sode išveistos 889 niūriaspalvio auksavabalio lervos, iš kurių 200 buvo perkeltos į dirbtinius inkilus.

2025 m. gegužės 20-21 dienomis Siguldoje vyko projekto LIFE OSMO BALTIC partnerių susitikimas.

Liepijų miške, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, iškilo du unikalūs „daugiabučiai“ – specialūs inkilai, į kuriuos perkelta net 145 niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) lervos. Tai – LIFE Osmo Baltic projekto dalis, kurio tikslas – išsaugoti vieną rečiausių ir labiausiai nykstančių vabalų rūšių Baltijos šalyse.

Šios lervos buvo užaugintos Lietuvos zoologijos sode vykdant ex situ (veisimas ne natūralioje aplinkoje) veisimo programą. Programos tikslas – padidinti nykstančios, tačiau miškų ekosistemai labai svarbios rūšies populiaciją Lietuvoje. Tikimasi, jog perkelti į natūralias sąlygas – brandžiais medžiais gausų Liepijų mišką – niūriaspalviai auksavabaliai įsitvirtins ir pradės naują bei ilgalaikį rūšies gyvavimo etapą šioje vietovėje.

„Niūriaspalvio auksavabalio lervos vystosi 2–4 metus trūnijančioje gyvų lapuočių, dažniausiai ąžuolų, medienoje. Joms būtinas specifinis mikroklimatas – pakankama drėgmė, šiluma, trūnėsiai ir ramybė. Tokią aplinką atkūrėme dirbtiniuose inkiluose, kuriuos užpildėme ąžuolo lapais, yrančia mediena ir medžio drožlėmis“, – pasakoja LIFE Osmo Baltic projekto vadovė Gustina Leipė.

Tarptautinis projektas veda „senųjų ąžuolų keliu“

LIFE Osmo Baltic – tarptautinis gamtosaugos projektas, koordinuojamas Lietuvos gamtos fondo ir įgyvendinamas drauge su partneriais iš Lietuvos bei Latvijos. Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Aplinkos ministerija bei Latvijos išmaniosios administracijos ir regioninės plėtros ministerija. Projekto tikslas – stiprinti nykstančios niūriaspalvio auksavabalio populiacijos apsaugą bei puoselėti jų buveines – senuosius lapuočių medžius.

„Visoje Lietuvoje ir Latvijoje vykdome senųjų medžių inventorizaciją – medis po medžio sudarome gyvybiškai svarbų žemėlapį, kuriame pažymėtas niūriaspalviui auksavabaliui tinkamų buveinių tinklas. Tai – vadinamasis „senųjų ąžuolų kelias“, būtinas šios rūšies išlikimui“, – sako G. Leipė.

Nors didžiausias dėmesys skiriamas ąžuolams, svarbios ir kitos senosios lapuočių rūšys: liepos, klevai, drebulės. Suaugę auksavabaliai yra sėslūs ir neskrenda toli – jiems itin svarbu, kad tinkamos buveinės viena nuo kitos būtų nutolusios ne daugiau kaip 1–2 kilometrus. Deja, dauguma tinkamų senųjų medžių dėl miškų „tvarkymo“ ir žmogaus ūkinės veiklos taip ir nesulaukia šių vertingų naujakurių.

Gamtos būklė tiesiogiai veikia mūsų gerovę

Niūriaspalvis auksavabalis – svarbi miško ekosistemos grandis. Jis, kaip ir kitos saproksilinės (nuo pūvančios medienos priklausančios) rūšys, dalyvauja miško savireguliacijos procese: skaido trūnijančią medieną, prisideda prie dirvožemio formavimosi ir padeda išlaikyti gamtinę pusiausvyrą.

„Jei nyksta auksavabalis, tai ženklas, kad nyksta visa senojo miško ekosistema. Kodėl tai turėtų rūpėti miesto žmonėms? Net jei gyvename daugiabutyje, miesto šurmulyje, mūsų kasdienybė priklauso nuo natūralių procesų – vabzdžių apdulkintų augalų, švaraus oro, derlingo dirvožemio, stabilaus klimato. Todėl gamtos nykimas – ne tik gamtininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų rūpestis“, – pabrėžia G. Leipė.

Prisidėti prie gamtos saugojimo gali kiekvienas. Palikime trūnijančią medieną miškuose, parkuose ar net savo kiemuose – tai ne šiukšlė, o vertingas gamtos išteklius, namai dešimtims nykstančių rūšių. Kiekvienas išsaugotas senas medis ir kiekvienas nepašalintas kelmas – tai žingsnis sveikesnės gamtos link.

Selemonas Paltanavičius: „Gamtosauga – ne apie vieną rūšį“

Veisimo programų svarbą akcentuoja ir žymus gamtininkas, straipsnių, knygų bei edukacijų autorius ir projekto LIFE Osmo Baltic ambasadorius Selemonas Paltanavičius: „Zoologijos sodo vykdomi auksavabalio veisimo darbai teikia vilčių.“

Pasak S. Paltanavičiaus, šiandien gamtos apsaugos iššūkis yra ne tik techninis, bet ir vertybinis: „Ką reikia saugoti? Arba – ką saugoti pirmiausia? Tokia dilema neturėtų egzistuoti. Deja, praktika rodo, kad saugodami rūšis, mes dažnai nesaugome jų buveinių. Leidome sunykti biotopams – seniems miškams, natūralioms pievoms, šlapynėms, net smėlynams. Taip kartojame tas pačias klaidas, kurias padarė Vakarų Europa. Gamtosaugos sėkmė reikalauja matyti visumą – ne tik vieną vabalą, bet visą gyvybės ratą, kuris kartais prasideda trūnijančioje medienoje, o tęsiasi iki mūsų pačių.“

Įkvėpimas – ankstesnio projekto sėkmė

Rengiant šį pranešimą gera žinia atskriejo ir iš Verkių regioninio parko – čia šiemet jau prasidėjo niūriaspalvių auksavabalių poravimosi sezonas. Dar LIFE Osmoderma projekto metu, 2020 m. šiame miesto parke taip pat įrengtuose dirbtiniuose inkiluose buvo apgyvendintos pirmosios Lietuvos zoologijos sode išveistos auksavabalio lervos. Suaugėlių pasirodymas šią savaitę – reikšmingas įrodymas, kad veisimo programa veikia, gyvybė sugrįžta, o atkurtos buveinės tampa naujais šios retos rūšies namais. 

Primename, jog suaugę niūriaspalviai auksavabaliai pasirodo pačiame vasaros įkarštyje ir gyvena vos mėnesį. Per trumpą laiką svarbiausias jų tikslas pratęsti giminę: susirasti porą ir padėti kiaušinėlius. Kad spėtų laiku, auksavabaliai pasitelkia kvapą – jie skleidžia saldžius feromonus, kurių aromatas primena persikus ar slyvas. Tad jei vaikštinėdami miške ar viename iš senųjų miesto parkų vasarą netikėtai pajusite salsvą kvapą – apsidairykite, galbūt visai šalia jūsų – vienas rečiausių Europos vabalų.
  

   
~

Daugiau informacijos: lgf.lt/life-osmo-baltic

LIFE22 NAT/LT/101113698 LIFE OSMO BALTIC vykdo Lietuvos gamtos fondas bei partneriai: Daugpilio universitetas (Latvija), Lietuvos zoologijos sodas, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Latvijos kelių direkcija, Dzūkijos Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija), Latgalos planavimo regionas (Latvija) bei Gamtos apsaugos agentūra (Latvija).

Atsakomybės ribojimas: iš dalies finansuojama Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar CINEA požiūrį bei nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti už jas atsakingos.

Pranešimą paskelbė: Lina Paulauskaitė, Lietuvos gamtos fondas

2025 m. lapkričio 6–7 d. Biržų rajono savivaldybėje vyko LIFE Osmo Baltic partnerių susitikimas. Buvo pasidalinta naujausiais tyrimų duomenimis, projekto veiklų įgyvendinimo iššūkiais ir sprendimais.

Lietuvoje inventorizuota apie 50% būsimo ekologinio tinklo teritorijų. Latvijoje jau pasirašyta daugiau nei 130 sutarčių dėl senųjų medžių apsaugos. Monitoringo duomenys: Daugpilio universitetas 2025 m. vasaros sezono metu pagavo (ir paleido) net 180 niūriaspalvio auksavabalio individų, Lietuvoje buvo stebėti 26.

Projekte numatytas niūriaspalvio auksavabalio veisims nelaisvėje (ex situ) ir individų parengimas bei perkėlimas į tinkamas buveines gamtoje. Lietuvos zoologijos sode užaugintos 570 auksavabalio lervos. Šios veiklos padeda stiprinti nykstančias, fragmentuotas rūšies populiacijas ir užtikrinti jų tęstinumą ten, kur natūralus plitimas būtų per lėtas.

Įdomus faktas – šiemet užfiksuotas ilgiausias auksavabalio skrydžio atstumas – apie 800 metrų.

Viena pagrindinių Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai tenkančių projekto veiklų – senų ir kitų gamtiškai vertingų lapuočių medžių paieška bei inventorizacija. Būtent tokie senbūviai medžiai, kurių kamienuose susiformuoja drevės, yra svarbiausios niūriaspalvio auksavabalio buveinės. Direkcijos specialistai lankosi projekto teritorijose, vertina medžių būklę ir renka duomenis apie potencialias rūšies buveines. Jei nustatoma, kad medžiui reikalingos arboristinės priežiūros priemonės, jos gali padėti prailginti medžio gyvavimo laiką ir išsaugoti buveinę. Surinkti duomenys naudojami planuojant buveinių atkūrimo ir tvarkymo darbus. Kai kuriose vietose šalinami medžius stelbiantys savaiminukai, stebimos invazinės rūšys. Teritorijose, kuriuose potencialių buveinių nėra arba jos pernelyg fragmentuotos, planuojama įrengti dirbtines buveines, kurios tikimasi padės niūriaspalviam auksavabaliui plisti tarp atskirų buveinių plotų.

Direkcija taip pat atsakinga už svarbių saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Projekto metu bus parengti trijų Natura 2000 teritorijų – Verknės upės slėnio, Ošvenčios upės ir jos slėnių bei Balbieriškio miško – tvarkymo planai, kuriuose bus numatytos priemonės ir niūriaspalvio auksavabalio buveinėms išsaugoti.

Neatsiejama LIFE Osmo Baltic dalis yra ir švietimas. Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre vyksta edukacijos apie senų medžių svarbą ekosistemoms ir juose gyvenančias rūšis, specialistai keliauja ir į mokyklas. Šios veiklos padeda geriau suprasti senųjų medžių svarbą bei pažinti juose retas gyvenančias rūšis.

Trumpas vaizdo pasakojimas apie mūsų darbą #LIFEosmobaltic projekte Lietuvos gamtos fondo YouTube platformoje https://www.youtube.com/watch?v=k-02Lo2GIM8

2026 m. gegužės mėn. 11-12 d. Kaune vyko projekto „LIFE Osmo Baltic“ partnerių susitikimas, subūręs organizacijas iš Lietuvos ir Latvijos. Susitikimo metu aptarta projekto eiga, artimiausios veiklos bei ilgalaikiai tikslai, skirti niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) ir senųjų lapuočių medžių apsaugai Baltijos regione.

Diskutuota apie artėjančius praktinius darbus – pasiruošimą lervų skaičiavimui Lietuvos zoologijos sode bei planuojamą jų translokaciją į Metelių regioninį parką. Taip pat aptarti NATURA 2000 teritorijų tyrimai, buveinių atkūrimo klausimai bei tolesnis bendradarbiavimas tarp gamtosaugos institucijų, mokslininkų ir saugomų teritorijų specialistų.

Svarbi susitikimo dalis buvo skirta edukacijai ir visuomenės įtraukimui. Daugpilio universitetas rengia specializuotą studijų kursą apie niūriaspalvį auksavabalį ir su juo susijusias buveines – tai dar vienas žingsnis stiprinant žinias apie šią rūšį bei ilgalaikę specialistų kompetenciją regione.

Susitikimo metu taip pat aplankėme Kauno Ąžuolyną ir teritorijas, kuriose buvo įgyvendintas ankstesnis LIFE Osmoderma projektas. Tai realus pavyzdys, kaip tinkama senųjų ąžuolų priežiūra gali duoti ilgalaikių rezultatų. Šimtamečiai ąžuolai yra itin svarbūs biologinei įvairovei, tačiau jiems būtina pakankama šviesa ir erdvė augti – būtent todėl profesionali arboristinė priežiūra bei aplinkos tvarkymas gali reikšmingai prisidėti prie jų gyvybingumo ir su jais susijusių rūšių išlikimo.

Birželio 10 d. Metelių regioniniame parke specialiai paruoštoje buveinėje įkurdintos 176 Lietuvos zoologijos sode išveistos niūraspalvio auksavabalio lervos.