Išskirtinė vertė
Kraštovaizdis. Didžiausios Lietuvos upės – Nemuno – slėnio kraštovaizdis su didžiosiomis Nemuno kilpomis – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Regioninio parko lankytojus stebina vaizdingi Nemuno slėnio šlaitai, pasidabinę atodangomis, išraižyti daugybės raguvų ir griovų.
Negyvoji gamta. Vienintelis Lietuvoje erozinis palikuonis – Škėvonių gūbrys, besitęsiantis pora kilometrų. Unikalūs Nemuno upės eroziniai atragiai (Birštono ir Nibrių). Garsiausios Balbieriškio ir Škėvonių atodangos. Itin vertingos vis dar natūraliai besiformuojančios Nemuno salos. Raiškiomis terasinėmis dubumomis, primenančiomis garsųjį Raigardą, aukštomis atodangomis apsijuosusi vingiuota Verknės upė. Išskirtinis reiškinys – mineralinės versmės, davusios pradžią Birštono kurortui.
Gyvoji gamta. Regioninis parkas garsus sengirėmis, kuriose auga aukščiausi Lietuvoje medynai. Juose medžiai – vienas už kitą aukštesni. Vienas vertingiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Punios šilas, Degsnės maumedynas. Buveinių ir rūšių gausa bei įvairove išsiskiria Nemuno salos, Drubengio upelio slėnis, Revuonos upelio aukštupio pelkė, Vizdijos upelio slėnis, Ošvenčios upės vidurupis.
Kultūros paveldas. Regioniniame parke stūkso 26 piliakalniai. Vieni jų žavi aukščiu, kiti – forma, dar kiti – nuo jų atsiveriančiais nuostabiais vaizdais. Išdėstyti palei Nemuną 10-20 km atstumu vienas nuo kito, piliakalniai buvo pirmosios gynybinės linijos dalis. Nemajūnuose vienintelė Lietuvoje originali medinės neogotikos bažnyčia, išgarsintas jaunamarčių kilimas joje.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės.Justinas Marcinkevičius, gimęs Važatkiemio kaime, lietuvių visuomenei yra tapęs Tautos poetu. Savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Birštono seniūnijoje Matiešionių kaime yra kalbininko, pasaulinio garso baltisto, profesoriaus Jono Kazlausko (1930-1970) tėviškė. Nemajūnų koplyčioje palaidotas XIX a. gydytojas, memuaristas, humanistas Stanislovas Moravskis.
Atnaujinimo data: 2026-05-08