Žuvinto biosferos rezervate pats šienavimo darbų įkarštis
Žuvinto biosferos rezervato natūraliose pievose pirmoji žolė jau guli pradalgėse. Tuoj ateis ir šlapesnių aliuvinių pievų bei žemapelkių eilė, nes Žuvinto pelkės pakraščių viksvynai jau apysausiai – visiškai tinkami žolės kirtimui. Siekiant išsaugoti geros būklės vertingiausias pievų ir žolinių pelkių buveines svarbiausias darbas yra savalaikis šienavimas, o daugiametė natūralių pievų ir šlapynių priežiūros patirtis rodo, kad šių darbų negalima nukelti į rudenį ir nereikia laukti, kol „kiekviena gėlelė išbarstys savo sėklas“.
Žuvinto biosferos rezervato specialistai kasmet šienauja didžiulius plotus natūralių pievų bei šlapžemių ir per ilgus metus pastebi, kad atidedant šienapjūtę rugpjūčiui ar vėlesniam laikui, pelkėse vietoje saugotinų rūšių suveša nendrynai, o natūraliose pievose įsigali vingiorykštės, žilės, usnys ir kitos vėlyvosios žolės. “Pernelyg vėlyvas šienavimas (jei šienaujama vienąkart), bioįvairovei daro neigiamą įtaką. Šienavimas vienąkart per sezoną rugsėjo mėnesį, pievų rūšių sudėtį skurdina, užstelbiamos ir išnyksta žemaūgės žolės. Nendrėmis apaugusias pelkių dalis tiesiog būtina nušienauti iki rugpjūčio”, – patirtimi dalinasi Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.
Liepos pradžioje jau būna išauginti daugumos pievose perinčių paukščių jaunikliai. O tuos, dar žioplesnius jauniklius, kurie palikę lizdus, reikėtų saugoti ne vėlinant šienavimą, o šienaujant iš pievos centro į pakraščius, kad paukščiai ir kiti gyvūnai galėtų pasitraukti į nenušienautus plotus. Išimtis taikoma tik itin vėlai antrą vadą perinčioms retųjų meldinių nendrinukių buveinėms.
„Siekiant biologinei įvairovei sudaryti geresnes sąlygas, ypač jei pievoje yra gausios vabzdžių populiacijos, jas reikia šienauti po birželio 15-tos dienos, mažesniąją dalį paliekant vėlesniam šienavimui, kai išsirita vabzdžių lervos. Pievų augalų sėklų subrandinimas ir išbarstymas priklauso nuo metų drėgmės ir šilumos kiekio, tačiau dažniausiai, po liepos 1 d. augalų sėklos jau būna subrendusios. O jei nukirsite žiedus, nepergyvenkite – augalams visiškai nebūtina sėkmingai išbarstyti sėklas kasmet, didžioji jų dalis ir taip dauginasi vegetatyviškai, o sėklų bankas dirvoje užtikrina rūšių atsinaujinimą kartais net dešimtmečiams“, – pataria Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.
Dar didesnę biologinę įvairovę aptiksime jei vidutinio derlingumo ir drėgnumo pievos bus ir šienaujamos, ir ekstensyviai ganomos. Toks pievų naudojimo režimas ypač tinka žemaūgėms pievų žolėms. Svarbu – nupjautą žolę būtina išvežti, kitaip pelkėse ar pievose ilgainiui susidaręs storas mulčo sluoksnis trukdys pro jį prasiskverbti ir augti jauniems augalams, todėl dalis jautresnių rūšių išnyks. Ilgalaikis mulčiavimas bioįvairovei daro tokį pat neigiamą poveikį kaip ir pievų apleidimas.
Atnaujinimo data: 2024-07-12
Taip pat skaitykite:
2026 metų vabzdys – gencijoninis melsvys: retas drugys, priklausomas nuo augalų ir skruzdėlių
Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva
Šiaurinėje Ančios ežero apyežerėje birželį – tikras gamtos spalvų festivalis!
Važiavimas keturračiais bekele kenkia aplinkai
Kviečiame į atvirų durų dieną Žuvinte: susipažinkite su meldinių nendrinukių mažyliais