TRYS KARALIAI

Data

2023 01 06

Įvertinimas
3
KMB.jpg

  Puoselėdama etnokultūrines tradicijas Dzūkijoje, Aukštadvario regioninio parko grupė siekia atgaivinti kai kurias jau primirštas Lietuvoje šventes. Sausio 6 dieną Bijūnų daugiafunkciniame centre vyks Trijų Karalių popietė, kurios metu supažindinsime bendruomenę su senosiomis ištakomis ir  krikščioniškosiomis tradicijomis, kalbinsime senolius, giedosime senovines giesmes.

      Senovėje, iki krikščionybės įvedimo, ši šventė reiškė saulės sugrįžimą. Ją žmonės vadindavo Krikštais, Aprašais. Sodybose virš durų  anglimi iš židinio būdavo nubraižomi trys lygiašoniai kryželiai. Etnokosmologo Jono Vaiškūno manymu, jie žymi tris Šienpjovių žvaigždyno šviesulius, dienos pailgėjimą. Aukštadvario krašte ir dabar sakoma, kad  iki Kalėdų diena pailgėja per gaidžio žingsnį, o iki naujųjų metų-per avino šuolį. Po namus vaikščiodavo, laimės linkėdavo persirengėliai. Eisenai vadovavo vedlys, nešdamas saulės arba žvaigždės atvaizdą. Kartu ėjo garbaus amžiaus vyrai su lazdomis rankose, kiti žvėrimis ar paukščiais apsirengę, linksmai dainuodavo. Persirengėliai būdavo laukiami, sodinami už stalo, vaišinami ir dar apdovanojami. Vakarienės metu buvo tikima, kad kartu pasistiprina ir artimųjų vėlės, ir vėl iškeliauja Anapilin. Tarpušventis-laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų Karalių. Šiais „šventvakariais“ draudžiama dirbti, nes esą galima pakenkti vėlėms ir gyvulių sveikatai.

  Krikščioniškoje tradicijoje  Trys karaliai yra kūdikėlio Jėzaus lankymo šventė. Trys Karaliai-išminčiai, danguje išvydę kometą keliavo ieškoti gimusio atpirkėjo-Žydų karaliaus. Žvaigždės vedami, Betliejuje rado kūdikėlį Jėzų Kristų ir apdovanojo auksu, mira bei smilkalais. Indijos  karalius Kasparas dovanojo dieviškąją dovaną-smilkalus, simbolizuojančius šventumą. Persijos karalius Merkelis atnešė aukso. Auksas-karališka dovana, reiškianti turtus, garbę ir galybę. Arabijos karalius Baltazaras davė mirą- kvepiančius sakus. Jais būdavo gydomos žaizdos, balzamuojami kūnai. Ši dovana skirta mirtingąjam žmogui, simbolizuojanti gyvenimą žemėje.

  Lietuvoje ši šventė buvo populiari iki II pasaulinio karo. Bažnyčiose pašventinta kreida ant namų bei ūkinių pastatų durų užrašomi karalių vardų-Kasparo, Merkelio, Baltazaro pirmosios raidės. Virš didžiųjų raidžių pažymėdavo po  kryželį, reiškiantį karūną. Kai kurie šeimininkai kryželius braižė prieš karalių vardų raides. Būdavo sutinkami užrašai, kuriuose be Karalių vardų net ir metai budavo nurodomi. Dažnai virš durų buvo pabraižomi tik trys kryželiai. Tikima, kad kryželiai apsaugo namus nuo piktųjų dvasių. Sakoma, kad jeigu „iki Trijų Karalių nuvirsi ant žemės, tai metai bus sėkmingi“,  kad jeigu tądien labai šalta, tai dar ilgai žiema užsibus, jeigu giedra ir šilta-žemdirbiams jau nevalia snausti, reikia darbus rikiuoti. Po kaimus vaikščiodavo persirengę spalvingais drabužiais karūnuoti karaliai, rankose laikantys puošnias lazdas. Eisenos priekyje ėjo kelrodės žvaigždės vedlys.

  Neseniai ši šventė dar buvo švenčiama Dzūkijoje, Stakliškių ir Jiezno miesteliuose. Karalių eisena ryte keliauja į bažnyčią, dalyvauja šv. Mišiose, lanko namus. Trijų Karalių švente pasibaigia advento ir Kalėdinis laikotarpis.