Tradicinės gandro sutiktuvės Mackantiškių kaime Aukštadvario regioniniame parke
Mackantiškių kaimo gyventojai kovo 25 dieną laukė parskrendančių gandrų. Jau prieš keletą dienų kieme pastebėtas judėjimas: kas kieme krapštėsi, kas pastatus po žiemos apžiūrinėjo, ar iš pirkelės pro langą žiūrėjo. Šeimininkės Vitalija Barkauskienė ir Asta Mackevičienė ankstų šventės rytmetį kepė tradicinius pyragėlius - ,,kakorus“. ,,Gandrų sugrįžimo šventė arba ,,Blovieščiai“ – svarbi diena, nes, pasak senolių, tądien joks paukštelis net lizdelio neveja. Susirinkusi kaimo taryba apsprendžia metų darbus, vaišinasi keptais pyragėliais, aplanko tuos, kas eiti negali. Vaikus mamos iš patalo kelia skubėti ,,busilo“ atneštų dovanų pasiimti. Gandro lauknešėliai drobiniuose maišeliuose kabėdavo ant obelų šakų, medinių tvorų“, - pasakoja Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė.
Šiais metais į kaimo senolės Stanislavos Barkauskienės sodybą su gandralizdžiu susirinko didelis būrys gandro gerbėjų. Visus pasveikino kaimo seniūnaitis Marijonas Mackevičius, prisimindamas gandro sugrįžtuves vaikystėje ir pasidžiaugė tęsiama tradicija. Senoviškas šventės ištakas primin kultūrologė R.Balsevičiūtė, jai talkino mažieji dainorėliai iš Aukštadvario mokyklos-darželio ,,Gandriukas“, vadovaujami mokytojų Lijanos Sarnickienės ir Romos Pašinskienės. Moksleiviai krykštavo ir dainomis erzino gandrus, bet šiems nė motais - iš lizdo tik išdidžiai stebėjo šventę. Pasirodymą tęsė skardžiabalsės Bijūnų daugiafunkcinio centro ansamblio ,,Pinavija“ moterys, vadovaujamos Aleksandro Vasiliausko. Apie gandro klajones rudenį ir pavasarį pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologė Renata Mackevičienė. Apie ,,kakorų“ kepimą porino ir vaišintis ragino kaimo gaspadinės. O kas gi negirdėjo apie dzūkišką ,,pautienę“? Piemenukų papročiu pavasario švenčių metu kepamą kiaušinienę kepė, pasakojo ir vaišino Trakų kultūros ir meno centro Aukštadvario filialo darbuotoja Migle Dalgedaitė.
Šventę rėmė ir gandro gerbėjams sveikinimus siuntė Aukštadvario seniūnijos seniūnė Ramunė Bartkevičienė, Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro darbuotojos. o kaimo seniūnaitis Marijonas Mackevičius iš savo ūkio kiaušinienei kepti visą pintinę baltų, pilkų, žalių ir ner rožinių kiaušinių atbogino! Kostiumuotas ,,gandras” visiems vaikams įteikė lauknešėlius su skanumynais. Ivoniškių kaimo gyventoja Aušra Daugelienė į šventę atvyko su sūnumi nešina knygelėmis, kuriomis apdovanojo moksleivius. Ivoniškių kaime taip pat laukiama gandro, čia Onutė Šareikienė pečiuje savo suaugusiems vaikams ir sūnėnams taip pat vis dar kepa tradicinius ,,kakorus“.
Pačius įdomiausias istorijas pateikė kaimo senbuviai pusbroliai Babaičiai, Vaclovas Mackevičius. Vyrai porino, kad pro jų kaimą vingiavo vieškelis Vilnius – Kaunas. Gatvinio kaimo nameliai stovėjo išsirikiavę šalia kelio, automobiliai ir autobusai važiavo daug lėčiau negu dabar. Žmones viliodavo malonūs pyragėlių, kepamų pečiuose kvapai, nes čia kepė ,,kakorus“. To negana: ilgainiui ir kaimas gavo Kakorų vardą. Vaikinai už tokį pavadinimą labai pyko, kartais vakaruškose net peštynės kildavo. Pavasarį kepami pyragėliai gandro sugrįžimo proga savo forma labai primena kiaušinį, ypač morkomis ir bulvėmis įdaryti, labai įžvalgiai pastebėjo vyrai. Kiaušinis – pasaulio simbolis, gyvybės pradžia. Gandro sugrįžimo šventės papročiuose Mackantiškių kaime galima nesunkiai įžvelgti archainių naujųjų metų skaičiavimo pradžią, juolab, kad šventė beveik sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu. Beje, žmonės gerbdami gandrus nesupykdavo ir net džiaugdavosi, jei kuris skrisdamas ar tupėdamas kurį žioplinėjantį iš viršaus ,,baltai paženklindavo“. Tai būdavo geriausios visakeriopos sėkmės ženklas visiems metams. O ir pats Mackantiškių kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Ir dabar kaime gyvena Mackevičiai, iš pasakojimų girdėję, kad jų protėviai atsikėlę čia gyventi, įgijo žemių ir pasiliko. Tai bent ,,Gandrinės“ iš amžių glūdumos atkeliavę ir dabar kaimeliuose švenčiamos!
Atnaujinimo data: 2025-03-27
Taip pat skaitykite:
2026 metų vabzdys – gencijoninis melsvys: retas drugys, priklausomas nuo augalų ir skruzdėlių
Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva
Šiaurinėje Ančios ežero apyežerėje birželį – tikras gamtos spalvų festivalis!
Važiavimas keturračiais bekele kenkia aplinkai
Kviečiame į atvirų durų dieną Žuvinte: susipažinkite su meldinių nendrinukių mažyliais