Pusiaužiemis Aukštadvario regioniniame parke
Pusiaužiemis atėjo – pusė žiemos praslinko, sakydavo senoliai. Tai buvo labai svarbus laikas senoliams, kurie turėjo savo archajišką kalendorių. Etnoastronomų nuomone, naujieji metai prasidėdavo trečiąja žiemos jaunatimi, vadinama „kumeliuko krikštynomis“.
Dievaičio Mėnulio gimimas senoviniame rago-sausio mėnesyje, pasak mitologo Algirdo Juliaus Greimo, mūsų protėviams turėjo žymėti Naujųjų metų pradžią. Jis pusiaužiemio šventę susiejo istoriniuose šaltiniuose minima „kumeliuko krikštynų“ puota. Merginos iš sugrūstų aguonų, kanapių ir medaus gamindavo kamukus, o iš degtinės, šutintos su aguonomis, kanapėmis ir medumi, gamindavo ypatingą apeiginį gėralą, vadinamą čvikinu. Jaunimas rinkdavosi draugėn ir linksminosi visą dieną. Tokią šventę mini XVI a. mini J. Lasickis. Buvo pažadinamos obelys, jas papurtant, kad gerą derlių duotų. Žadinamos ir bitės, pabeldžiant į avilius. Buvo svarbu, kad medaus daug prineštų ir nesirgtų. Kviečiamos gyvatės ir žalčiai paragauti valgių. Purtymas, beldimas, prisilietimas, buvo laikomas krikštu, todėl šventė buvo vadinama Krikštais. Kirmėlinė – dar vienas viduržiemio šventės pavadinimas. Buvo tikima, kad tądien pabunda šventais laikyti žalčiai ir gyvatės, senoliai juos vaišindavę savais valgiais.
Viduržiemyje meška rangosi guolyje ir ant kito šono verčiasi, budinasi ir ežiukas. Kietasprandis barsukas pabudęs lenda lauk iš urvelio pasidairyti. Saulei šviečiant, išsigandęs atgal sprunka ir kietai įminga, ilgą žiemą jausdamas. Apniukusią dieną barsukas pasivaikščioja, miegas praeina, sugrįžęs lenda urvelin laukia greito pavasario. Tokie tikėjimai dar gyvi, gamtininkai, miškininkai, moksleiviai pabando prognozuoti orus pagal šiuos gamtos ženklus.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Aukštadvario regioninio parko grupė su kultūrologe Rita sukvietė mokyklų moksleivius į Mergiškių mišką prie Velnio duobės pasižvalgyti po mišką ir atpažinti gyvūnų pėdsakus. Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos ,,Etnokultūros sodų" būrelio moksleiviai su mokytoja Nijole Česnulevičiene žadino barsuką, dainuodami apie miško gyvūnus. Buvo prisiminti vaizdingi dzūkiški posakiai apie šį mėgstamą storulį. „Nutukis kap barsukas“, „Lakia kap barsukas per arimą“, „Susisuko kap kupra barsuko“ ir kt. Talvydas Špiliauskas papasakojo apie barsuko elgesį, o miškininkės Gintarė ir Gabrielė patikino, kad jo pėdsakus jau prieš savaitę pastebėję. Gamtos viktorinos metu moksleiviai atsakinėjo į pateiktus klausimus, gavo paskatinamųjų prizų ir pagyrų. Pasirodo, kad moksleiviai žino, kad žiemą miega ir kiti gyvūnai. Tai miegapelės, šikšnosparniai, ežiai, meškos, mangutai. 
Viduržiemyje apie savo vestuves galvoja vilkai, lapės, savo tuoktuvių viliones ūbauja pelėdų patinėliai. Taip pat pagal senolių orų tikėjimus nusprendėme, kad šlapias sniegas su lietumi lemia prastą javų derlių. Antroji dienos pusė apniukusi, bet nebuvo šalčio. Taigi, atrodytų, kad likusi žiemos pusė neturėtų būti speiguota. Barsukas nepamatė savo šešėlio, tad stipriai neįmigs ir pavasaris greičiau atskubės. Ilgos žiemos jau nebus. Vadovaujantis senolių mokymu, svarbu šią dieną malkų namo nevežti, nes vasarą gyvačių kieman prigužės, vilnų nekedenti, nes kandys sukapos, medžių nekirsti, nes kirvarpos medieną išgraus. Prie laužo visi vaišinosi „Škilietų miško arbata“ paruošta iš vaistingų krūmų šakelių ir pušies spyglių.
Kartu su barsuku visiems linkime riebių ir darbingų metų!
Atnaujinimo data: 2024-01-27
Taip pat skaitykite:
2026 metų vabzdys – gencijoninis melsvys: retas drugys, priklausomas nuo augalų ir skruzdėlių
Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva
Šiaurinėje Ančios ežero apyežerėje birželį – tikras gamtos spalvų festivalis!
Važiavimas keturračiais bekele kenkia aplinkai
Kviečiame į atvirų durų dieną Žuvinte: susipažinkite su meldinių nendrinukių mažyliais