2026-11-20

Nemuno kilpų regioniniame parke rūpinamasi retų žuvėdrų veisimosi buveinėmis

Nemuno kilpų regioniniame parke atlikti saugomų upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi buveinių priežiūros darbai. Jie vykdyti dviejose Paukščių apsaugai svarbiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose – „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ bei „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“. Šių darbų tikslas – išsaugoti tinkamas sąlygas retoms ir saugomoms paukščių rūšims perėti bei užtikrinti ilgalaikį jų populiacijų išlikimą.

Upinės ir mažosios žuvėdros – atvirų, saulėtų ir augalija neapaugusių erdvių mėgėjos. Šie paukščiai veisimuisi renkasi Nemuno salas, kuriose yra atviro smėlio ar žvyro plotų. Būtent tokiose vietose žuvėdros įsirengia lizdus, peri kiaušinius ir augina jauniklius. Tačiau natūralūs upės procesai, augalijos plitimas ir salų apaugimas žoline bei sumedėjusia augalija ilgainiui keičia šias buveines ir mažina tinkamų perėjimo vietų plotus.

Žuvėdros.JPG
Perinčios upinės žuvėdros. R.Jakaičio nuotrauka

Buveinėms būtina nuolatinė priežiūra

Kad žuvėdros galėtų kasmet sėkmingai perėti Nemuno kilpų regioninio parko grupės specialistai prižiūri Nemuno salas. Gamtotvarkos darbų metu šalinama perteklinė augalija, atveriami smėlio plotai ir atkuriamos atviros salų teritorijos. 

Gamtotvarka.JPG
Gamtotvarkos darbai Nemuno saloje

„Žuvėdroms perėti reikalingos specifinės sąlygos – atviros, augalija neapaugusios smėlio ir žvyro salos. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tokios vietos yra tiesiog tušti smėlio plotai, tačiau būtent jos yra svarbiausia šių paukščių veisimosi aplinka. Jei salos ilgainiui užželia žoline ar sumedėjusia augalija, žuvėdros praranda tinkamas vietas lizdams krauti ir jaunikliams auginti. Todėl buveinių priežiūra nėra vienkartinis darbas – tai nuolatinės pastangos išsaugoti sąlygas, nuo kurių priklauso šių paukščių išlikimas“, – teigia Renatas Jakaitis Nemuno kilpų regioninio parko ekologas.

Žuvėdrų_buveinė.jpg
Žuvėdrų perimvietė

Svarbu, kad buveinių tvarkymo darbai būtų atliekami ir tinkamu laiku, nedarant poveikio perintiems paukščiams bei jų jaunikliams. Todėl augalijos šalinimo ir atvirų smėlio plotų formavimo darbai nevykdomi aktyviuoju paukščių veisimosi laikotarpiu – balandžio–liepos mėnesiais. Laiku neatliekant buveinių priežiūros, atviros Nemuno salos palaipsniui apauga augalija, mažėja tinkamų perėjimo vietų, o žuvėdros priverstos ieškoti kitų veisimuisi tinkamų teritorijų. Jei tokių vietų trūksta, per kelerius metus vietinės populiacijos gali labai sumažėti ar net išnykti.

Rūpinimasis Nemuno salomis – tai ne tik konkrečių paukščių rūšių apsauga, bet ir pastangos išsaugoti natūralią Nemuno slėnio biologinę įvairovę. Tinkamai prižiūrimos buveinės leidžia išlaikyti retoms paukščių rūšims būtinas sąlygas ir prisideda prie Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslų įgyvendinimo.