Metelių regioniniam parkui priskirtų gamtos paveldo objektų stebėsena: nuo nykstančios rekordinės eglės iki šimtamečių gamtos milžinų
Metelių regioninio parko teritorijoje saugomi trys valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai – Trako pušis, Didysis Širvinto ąžuolas ir Drevėtasis Širvinto ąžuolas. Be jų, Metelių regioninio parko grupei priskirti dar penki valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, esantys už parko teritorijos ribų. Tai Druskelės šaltinis, Norūnų miško eglė, Radžiūnų I ir Radžiūnų II ąžuolai bei Raudonasis akmuo. Šie objektai ne tik reprezentuoja išskirtines gamtos vertybes, bet ir formuoja savitą Pietų Lietuvos kraštovaizdį, atskleisdami skirtingus jo raidos etapus – nuo ledynmečio palikimo iki šimtamečių medžių.
Kad būtų įvertinta Metelių regioninio parko grupei priskirtų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų būklė, buvo atlikta jų stebėsena. Jos metu nustatyta, kad objektų būklė yra nevienoda – dauguma jų išlaiko jiems būdingas gamtines savybes, o vieno iš jų – Norūnų miško eglės – būklė yra itin prasta.
Norūnų miško eglė, tituluota aukščiausia Lietuvos egle (45,6 m aukščio ir 2,22 m kamieno apimties), iki šiol yra įrašyta į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Tačiau šiais metais atliktos apžiūros metu nustatyta, kad medis yra nudžiūvęs ir neberodo gyvybės požymių. Maždaug 100 metų amžiaus, gamtinę brandą pasiekusi paprastoji eglė augo trijų eglių grupėje ir buvo vienas iš Balkasodžio botaninio draustinio (Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r. sav.) kraštovaizdžio akcentų. Tikėtina, kad medžio žūtį lėmė žievėgraužio tipografo veikla. Tai natūrali eglynų ekosistemų rūšis, dalyvaujanti medienos irimo bei miško atsinaujinimo procesuose. Tačiau susiklosčius palankioms sąlygoms, pavyzdžiui, sodinant egles vienarūšėmis plantacijomis arba po sausrų ar audrų nusilpus medžiams, žievėgraužių gausa gali labai padidėti. Tuomet jie apninka gyvus medžius, pažeisdami po žieve esančius vandens ir maisto medžiagų apytaką užtikrinančius audinius, todėl eglės per palyginti trumpą laiką nudžiūsta.
Koordinatės (LKS-94): X 6016054, Y 499120
 |  |
| Norūnų miško eglė 2026 m. | Norūnų miško eglė 2005 m. V. Balkūno nuotr. |
Radžiūnų I ir Radžiūnų II ąžuolai – du valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai, augantys Radžiūnų k., Alytaus sen., Alytaus r. sav. Valstybės saugomais jie paskelbti 2025 m. rugsėjo 10 d., siekiant išsaugoti išskirtinę jų gamtinę, kraštovaizdinę ir biologinę vertę. Vos apie 100 metrų vienas nuo kito augantys abu ąžuolai sudaro išskirtinę senųjų medžių grupę ir yra ryškūs vietovės kraštovaizdžio akcentai.
Atlikus šių gamtos paveldo objektų stebėseną nustatyta, kad abu ąžuolai išlieka gyvybingi, tačiau atspindi skirtingus brandžių medžių raidos etapus.
Radžiūnų I ąžuolas išsiskiria įspūdingais matmenimis – apie 578 cm kamieno apimtimi, 18 m aukščiu ir net 26 m pločio laja. Manoma, kad medžiui yra 300–500 metų. Vešli, plačiai išsikerojusi laja ir masyvus kamienas liudija garbingą medžio amžių. Tai monumentalus, gyvybingas medis, išlaikęs įspūdingą formą ir išliekantis svarbiu kraštovaizdžio akcentu bei buveine įvairioms rūšims.
.jpg)
Radžiūnų II ąžuolas atspindi kitą brandžių medžių raidos etapą. Kamiene susiformavusi didelė drevė, senų šakų lūžių vietos ir natūralaus medienos irimo požymiai liudija ilgaamžio medžio senėjimo procesus. Nepaisant to, medis išlieka gyvybingas, o drevės, negyva mediena ir ant kamieno augantys grybai bei kerpės sudaro svarbias buveines vabzdžiams, paukščiams ir kitiems organizmams.
Koordinatės (LKS-94): Radžiūnų I ąžuolas – X 6025984, Y 499209; Radžiūnų II ąžuolas – X 6025903, Y 499157.
Druskelės šaltinis – valstybės saugomas hidrografinis gamtos paveldo objektas, trykštantis Nemuno slėnyje, Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r. sav. Šaltinio vanduo yra skaidrus, bespalvis, pasižymi pastovia apie +7,5 °C temperatūra ir yra vidutinės mineralizacijos. Dėl savo sudėties jis nuo seno buvo vertinamas kaip kokybiškas geriamasis vanduo.
Su šaltiniu siejama ir vietos legenda. Pasakojama, kad kadaise čia gyvenusi gražuolė mergelė Baltandė, išvydusi į mūšį jojančius riterius, pravirko. Ten, kur nukrito jos ašaros, iš žemės prasiveržė šaltinis, vėliau pavadintas Baltandės, o šiandien – Druskelės šaltiniu.
Šaltinis mokslininkų dėmesio sulaukė dar XVIII a. pabaigoje, o 1985 metais buvo paskelbtas gamtos paminklu. Atlikus gamtos paveldo objekto stebėseną nustatyta, kad šaltinis išlieka aktyvus – vanduo natūraliai veržiasi iš versmių ir teka miško slėniu, o šaltiniuotai aplinkai būdinga augalija bei natūraliai susiformavusi vaga išlaiko šio objekto savitumą. Iki šiol jis išlieka vertingu gamtos objektu, svarbiu tiek dėl savo hidrogeologinių savybių, tiek dėl kultūrinės ir kraštovaizdinės vertės.
Koordinatės (LKS-94): X 6015138, Y 499911.
Raudonasis akmuo – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Balkasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r. sav. Tai ledynmečio atneštas riedulys, kurio matmenys siekia apie 3,11 m ilgį, 2,45 m aukštį ir 3,23 m plotį. Akmuo išsiskiria rausvu atspalviu, stambia kristaline sandara ir netaisyklinga forma.
Atlikus gamtos paveldo objekto stebėseną nustatyta, kad riedulys išlikęs geros būklės. Nors paviršiuje gausiai auga samanos, tačiau kol kas išlieka gerai matomas būdingas rausvas atspalvis ir įspūdinga forma, o natūrali miško aplinka pabrėžia šio ledynmečio palikimo išskirtinumą.
Raudonasis akmuo vertingas ne tik geologiniu, bet ir kraštovaizdiniu požiūriu – tai ryškus gamtinis akcentas, liudijantis ledynmečio procesus ir praturtinantis aplinkinį miško kraštovaizdį.
Su šiuo rieduliu siejama ir vietos istorija. Pasakojama, kad Antrojo pasaulinio karo metais prie akmens buvo nužudytas vietos gyventojas, o žmonės ilgą laiką tikėjo, jog ant akmens matomos rausvos dėmės primena šį tragišką įvykį. Šis pasakojimas akmeniui suteikia ne tik gamtinę, bet ir kultūrinę vertę.
Koordinatės (LKS-94): X 6014686, Y 499291.
Atnaujinimo data: 2026-08-12
Taip pat skaitykite:
Aukštadvario regioniniame parke bus tvarkomas Verknės senvagės šaltinis
Atpažink invazinę rūšį: rykštenės - grėsmė mūsų pievoms