Meldinių nendrinukių Žuvinto biosferos rezervate gerokai pagausėjo
„Meldinių nendrinukių stebėsena Žuvinto biosferos rezervate vykdoma kasmet pagal tarptautinę metodiką. Perėjimo laikotarpiu organizuojamos dvi apskaitos, kurių metu registruojami giedantys patinai. Taip galime įvertinti ne tik populiacijos dydį, bet ir pokyčius bei taikomų apsaugos priemonių efektyvumą“, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis.
Pasak jo, šių metų rezultatai pranoko lūkesčius: „Po pirmosios apskaitos situacija neatrodė optimistinė, tačiau antroji apskaita ir papildomi stebėjimai parodė visai kitokį vaizdą. Tokie rezultatai leidžia tikėti, kad įdėtos pastangos saugant šią itin retą rūšį duoda apčiuopiamų rezultatų.“
Žuvinto biosferos rezervate šiemet aptikti 28 giedantys meldinių nendrinukių patinėliai – gerokai daugiau, nei tikėtasi vasaros pradžioje, po pirmosios apskaitos. Suvedus abiejų apskaitų duomenis ir įvertinus visus paukščių stebėjimus, jau dabar galima pasidžiaugti džiuginančiais rezultatais.
Tarp giedančių patinėlių buvo net dešimt iš pernai Žuvinte užaugintų ir į laisvę paleistų 52 jauniklių (manoma, kad tarp jų buvo apie 20–30 patinėlių). Toks sugrįžusių ir pažymėtų paukščių skaičius yra itin džiuginantis.
Kad meldinių nendrinukių gali pagausėti, buvo galima nujausti jau gegužės pabaigoje. Tuomet išankstinių paieškų metu aptikta apie 20 ką tik sugrįžusių paukščių. Tačiau per pirmąją oficialią apskaitą birželį jų užregistruoti nepavyko – vėsūs, vabzdžių stokojantys Žuvinto pelkės viksvynai, tikėtina, nebuvo patrauklūs ką tik sugrįžusioms nendrinukėms. Vėliau paukščių gausėjo, o liepos 10–14 dienomis atskirose Žuvinto pelkės vietose jų giesmes buvo galima girdėti ne tik vakare, bet ir dieną.
Skirtingai nei ankstesniais metais, beveik visos meldinės nendrinukės aptiktos Žuvinto pelkės dalyje, vadinamoje Kiaulyčios pelke, netoli aviariumų*, kuriuose jaunikliai laikomi prieš paleidžiant į laisvę. Vos trys patinėliai giedojo Žuvinto ežero pakrantėje, o atokesnėje Liepakojų pelkėje ir Amalvo polderiuose šiemet jų neaptikta. Kaip pažymi A. Pranaitis, būtent Kiaulyčios pelkė sparčiausiai apauga nendrynais, kurie nėra tinkama šios rūšies buveinė.
„Didžiausias iššūkis dabar – išsaugoti ir pagerinti meldinei nendrinukei tinkamas buveines. Ankstyvesnis nendrių kirtimas vasarą ir kasmetis prastos būklės viksvynų šienavimas yra būtinos priemonės, jei norime, kad ši rūšis Žuvinte ne tik išliktų, bet ir gausėtų“, – sako ekologas.
Meldinė nendrinukė yra globaliai nykstanti paukščių rūšis, kurios populiacija Žuvinte tebėra labai nedidelė. Praėjusiais metais Lietuvoje gamtininkai suskaičiavo 376 giedančius patinus, todėl kiekvienas į rezervatą sugrįžęs paukštis yra itin svarbus rūšies išlikimui.
* Projektą „LIFE4AquaticWarbler“, kuriuo siekiama išsaugoti meldinę nendrinukę, vykdo VšĮ Baltijos aplinkos forumas.