2024-07-15

Meldinių nendrinukių monitoringo rezultatai

Mokslininkams apibendrinus šių metų meldinių nendrinukių gausos tyrimų duomenis paaiškėjo, kad jų šiemet padaugėjo. Gamtininkai suskaičiavo 240 giedančių meldinių nendrinukių patinų. Praėjusiais metais jų buvo 220. Nepaisant to, gamtininkai įsitikinę – siekiant išsaugoti rūšį nuo išnykimo, reikia dar įdėti nemažai pastangų.

meldiniu-nendrinukiu-populiacija2024.png
          Meldinių nendrinukių populiacija Lietuvoje 2024 m.

„Natūraliai gamtoje yra įprasta, kad paukščių ar bet kokių gyvūnų populiacijos šiek tiek svyruoja kasmet. Tai pamažėja, tai padaugėja. Todėl norint įvertinti realią padėtį, reikia žiūrėti ilgalaikę tendenciją. Tai Lietuvoje ji tikrai džiuginanti. Jei prisiminsime, kad 2014 m. Lietuvoje buvo vos 50 giedančių patinų, o pastaraisiais metais populiacija stabiliai svyruoja apie 200, akivaizdu, kad gamtininkai ir ūkininkai kartu pasiekė puikių rezultatų. Vis tik, situacija kitose šalyse nėra tokia džiuginanti, todėl privalome tęsti darbus saugant šią rūšį,“ – sako vienas iš meldinių nendrinukių apskaitas vykdžiusių mokslininkų, Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.

Saugant meldinę nendrinukę saugoma daug kitų rūšių

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad meldinė nendrinukė yra laikoma skėtine rūšimi. Tai reiškia, kad jei pelkėje gyvena šis paukštis – pavyko sukurti puikius namus ir daugeliui kitų rūšių. Gamtininkai vertina, kad tokiu būdu apsaugoma bent 16 kitų Europos mastu saugotinų gamtos vertybių pvz., paukščiai – didysis erelis rėksnys, stulgys, griciukas, švygžda, griežlė, balinė pelėda. O ką jau kalbėti apie kitas, dažnesnes rūšis, kurioms šlapios atviros vietos taip pat reikalingos.

Žuvinto biosferos rezervate mažėja viksvynų plotai

Meldinė nendrinukė A.Pranaičio ntr.jpg
                Meldinė nendrinukė A.Pranaičio nuotr.

Meldinė nendrinukė yra rūšis, nuo kurios Žuvinte nenuleidžiame akių. Kasmet kruopščiai suskaičiuojami giedantys patinai, stebimos jauniklius auginančios patelės. Šių paukščių Žuvinte, per pakartotinę apskaitą giedojo 12 patinėlių, o tai nedaug, - pernai suskaičiavome 20.  Numanome ir mažėjimo priežastį – vis besiplečiantys nendrynai, kurie meldinei nendrinukei nėra tinkama buveinė. Viksvynų, kuriuos ji pasirenka perėjimui dabar sumažėję iki kelių dešimčių hektarų. Išskiriame kelias tokio viksvynų susitraukimo priežastis: kelis metus pelkė buvo labai išdžiūvusi, ankstyva vegetacijos pradžia šylant klimatui bei pernelyg vėlyvas pelkės šienavimas.“ – pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis. Gamtotvarkos specialistai pastebi, kad vėlyvas šienavimas tinka tik tiems viksvynams, kuriuose nėra krūmų ir nendrių. Kai viksvas pradeda užgožti nendrynai – nėra kito pasirinkimo, tik kaip ankstinti šienavimą, baigiant jį iki rugpjūčio ir tai daryti kasmet. Tikimasi, kad artimiausiais metais paankstinti šienavimo darbai duos gerų rezultatų ir meldinių nendrinukių Žuvinte vėl pagausės.

Pakeistos ūkininkavimo taisyklės dar labiau gerins situaciją

Meldinės nendrinukės apsauga jau daugiau nei dešimtmetį besirūpinančio „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas sako, kad praėjusiais metais atnaujintos taisyklės, kaip ūkininkauti meldines nendrinukes globojantiems ūkininkams, turėtų dar labiau pagerinti retųjų paukščių padėtį.

„Gamtos dėsnius sunku įsprausti į biudžetines taisykles, todėl reikia nuolat stebėti, kaip numatyti reikalavimai ūkininkavimui realiai veikia gamtą. Sunkumas tame, kad meldinės nendrinukės buveinės tarpusavyje skiriasi ir ūkininkauti jose reikia skirtingai. Tokius niuansus mes stebime, o paskui teikiame pasiūlymus, kaip reikėtų tobulinti taisykles.“ – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Tarptautinė padėtis vis dar kelia grėsmę rūšies išlikimui

Nors meldinių nendrinukių situacija Lietuvoje stabili, o tendencijos džiugina, tačiau tarptautinė rūšies padėtis gamtininkams kelia daug nerimo. Gamtosauginės pastangos Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje, o taip pat ir Baltarusijoje (prieš prasidedant karui Ukrainoje), pagerino sąlygas paukščių buveinėse. Lenkijoje ir Lietuvoje pavyko sustabdyti staigų meldinių nendrinukių populiacijų mažėjimą, Baltarusijoje to iki galo nespėta padaryti dėl karo – jam prasidėjus buvo nutrauktos numatytos gamtosauginės veiklos –, tačiau rūšies nykimas pristabdytas. Tuo tarpu Ukrainoje vyksta staigus rūšies nykimas, Vengrijoje 2011 m. staiga išnyko visa šių paukščių populiacija, o Vokietijos-Lenkijos pasienyje paukščių taip pat mažėja. Karas Ukrainoje labai apsunkina gamtosaugą, nes 75 proc. meldinių nendrinukių gyvena šio karo paveiktose Baltarusijoje ir Ukrainoje. Jam prasidėjus visas tiek tarptautinis, tiek nacionalinis finansavimas gamtosaugai Baltarusijoje buvo nutrauktas. Gamtininkai jau praneša apie sparčiai blogėjančią meldinių nendrinukių būklę šioje šalyje. Ukrainoje dalis teritorijų yra karo zonoje, trūksta finansavimo gamtosaugai.

„Esant tokiai nestabiliai padėčiai, būtina kuo greičiau kiek įmanoma labiau pagerinti rūšies būklę Europos Sąjungos teritorijoje esančiose šio paukščio buveinėse, o taip pat – dėti pastangas atkurti vienas svarbiausių pasaulyje šios rūšies buveinių Ukrainoje, esančių už karo zonos. Tiesiog būtina yra atkurti dar daugiau pelkių Lietuvoje.“ – sako Ž. Morkvėnas.

Daugiau apie meldinių nendrinukių apsaugą: meldine.lt

Meldinė nendrinuke M.Čepulio ntr.jpg
             Meldinė nendrinukė M.Čepulio nuotr.