2024-12-10

KAMPELIŲ ISTORIJOS: Stasės Kliokienės prisiminimai

Aleknonių kaimo gyventoja Stasė Kliokienė, linksma ir nuoširdi, priėmusi mus savo namuose, sutiko pasidalinti savo išgyvenimais, papasakoti apie tėvus, savo gyvenimą ir darbus. Pasak Stasės Kliokienės, nuo senų laikų žmonės Žuvinto ir Aleknonių besiribojančius kaimus vadino ,,Žuvinto žemėmis“, ,,Aleknonių žemėmis“. Prie Žuvinto ežero baigiasi Aleknonių kaimas, būtent šis pakraštys liko vadinamas Aleknonių Kampeliais, nes baudžiavos laikais čia prisiglaudė ,,biedni“ žmonės. Jie vertėsi kaip tik išmanė: žuvaudavo, laikė bites, rinko laukinių paukščių kiaušinius, augino gyvulius. Svarbiausia, patys prasimaitindavo ir apsirengdavo.

TĖVAI

Jonas Kulbinskas (Paukščių stebėjimas).jpg — Jonas Kulbinskas (Paukščių stebėjimas)

Stasės tėvas Jonas Kulbinskas, gimė 1906 m. Aleknonių k. Baigė keturias klases, puikiai kalbėjo dzūkiška tarme, mokėjo rusiškai, lenkiškai, net vokiškai susikalbėdavo. Reikia pažymėti, kad carinės Rusijos valdymo laikotarpiu keturių klasių išsilavinimas ne kiekvienam vaikui buvo prieinamas. Jis pasižymėjo kaip geras matematikas, išmanė gyvulius, ypač arklius. Nuolatos gyvendamas Žuvinto ežero pašonėje pažinojo paukščių ir žvėrių gyvenimą. Pagal gamtos reiškinius iš patirties žinojo apie būsimus orus, žuvų elgesį, žinojo kada arti, o kada šienauti. Vaikams pasakojo, kad iki II pasaulinio karo Žuvintas buvo išnuomotas verslininkui žydui. Kaimo vyrai žuvis gaudė nevadais. Dalį žuvies (pagal žodinę sutartį) dirbantys vyrai pasilikdavo sau. Buvo kaimuose ir medžiotojų, kurie turėjo valdiškus leidimus medžioti ir laikyti šautuvus.

Tėvas sunkiu pokario laikotarpiu, dirbo kolūkyje ,,Komjaunimo kelias“. Žmonėms buvo leidžiama laikyti po vieną karvę ir turėti 0,60 ha ariamos žemės bulvėms ir daržovėms pasisodinti. Karvės per vasarą ganėsi, o žiemai tekdavo patiems parūpinti šieno. Valdžiai tekdavo atiduoti dalį grūdų ir šeimas išmaitinti. Padirbęs kolūkyje Jonas Kulbinskas įsidarbino Žuvinto rezervate. Čia teko organizuoti pievų priežiūrą, stebėti rezervato teritoriją. Jonas Kulbinskas rezervate dirbo daug metų, beveik iki pat savo savo mirties.

Stasės mama Konstancija Kulbinskienė gimė 1916 m. Kūlokų k. Liudvinavo valsčiuje. Didelių mokslų nebaigusi, bet lankiusi pradinę mokyklą, buvo raštinga. Kaimo mergina - puikiai išauklėta, mokėjo visus moteriai privalomus žemės ūkio darbus. Ji pasižymėjo kaip talentinga audėja, verpėja. Pati audė sudėtingų raštų audinius. Norint išausti "parinktinius divonus" - būtina turėti kokybiškos vilnos, gerai suverpti siūlus. Juos tekdavo išskalbti ir nudažyti. Dažymas - atsakingas darbas. Dažus pirkdavo turgeliuose pas ,,kvarborkas“. Jeigu blogai nudažysi – sugadinsi siūlus ir ne tik. Skalbiant paklodę, austą iš nepatvariais dažais ar neteisingai nudažytų verpalų - sugadinamas visas gaminys. Dažai ,,pasileidžia“ ir dėmėmis nudažo audinį. Mama mezgė virbalais tik būtiniausius drabužius: kojines, pirštines, šalikus, kepuraites. Vyrui ji mezgė specialias kumštines pirštines ,,su vienu pirštu“ – medžioklei. Motina pati girnomis malė miltus, sijojo ir kepė duoną pečiuje. Duoną minkyti reikėjo ir jėgos, ir žinių. Neteisingai užraugsi ar neišminkysi – neiškepsi geros duonos. Ūkyje buvo auginamos vištos antys, žąsys. Iš plunksnų daromos pagalvės, patalai, o taukai ir mėsa naudojami maistui. Kiaulių mėsą, taukus, lašinius ruošdavo ilgesniam laikymui, kad saikingai naudojant šeima nebadautų. Augindavo nemažai daržovių. Kopūstus raugdavo, o kitas rūsyje sandėliuodavo žiemai. Taip tvarkant derlių beveik nieko nereikėdavo pirkti. Motina buvo labai reikli vaikams. Augindama penkis vaikus neleido tinginiauti, išmokė visų žemės ūkio darbų, mergaites ruošė tapti geromis šeimininkėmis. Moteris neblogai pažinojo žoles, suprato naminių, laukinių paukščių, gyvūnų produktų naudą žmogaus organizmui. Tuo metu kaimuose nebuvo medikų, todėl ji pati teikdavo pagalbą sunegalavusiems šeimos nariams. Gydydama vaikus ji virė žolelių arbatas, uogas, naudojo pieną, taukus, medų, daržoves.

NUO MOKYKLOS SLENKSČIO IKI UŽSITARNAUTO POILSIO

Stasė Kliokienė gimė 1946 metais Aleknonių kaime, augo su broliais ir seserimis, penkių vaikų šeimoje. Mokėsi Verebiejų mokykloje, ir pagal tuometinę sovietinę programą baigė 7 klases. Sunkūs buvo laikai, teko skurdžiai gyventi. Tėvai už darbą ,,Komjaunimo keliu“ kolūkyje gaudavo maždaug po 50 rublių, už kuriuos - mažai ką nusipirksi. Nepaisant to, pamena Stasė, Aleknonių kaime virė gyvenimas: prie ežero stovėjo 8 trobos su gyvenančiomis šeimomis: Simanynų, Daugirdų dvi trobos Kulbinskų, Vaičiūnų, Šlektavičiųi, Varževičių, Rančelių.

Stasė Kliokiene mamos tėviškės laukuose Kūlokų kaime.jpg — Stasė Kliokiene mamos tėviškės laukuose Kūlokų kaime

Staselė baigusi mokyklą neturėjo galimybių tęsti mokslų, reikėjo pelnytis duoną pačiai. Jauna mergina pradėjo dirbti kolūkio kiaulių fermoje. Šį sunkų darbą ji dirbo 12 metų. Viską teko dirbti rankomis: tampyti kibirus su miltais vandeniu, tešlą maišyti rankomis, sunkius vagonėlius su gyvulių ėdalu stumti prie gardų, o gardus kruopščiai išvalyti. Jaunai merginai visa tai būdavo įveikiama, tačiau senatvėje sveikata apie tai primena. Vėliau ištekėjo, darbų dar daugiau prisidėjo. Vyras visą laiką dirbo kolūkyje, abu kantriai dirbo. Kolūkis kasmet priskirdavo hektarą cukrinių runkelių, vadinamą ,,normą“. Tekdavo ravėti, nuiminėti, už tai kažkiek sumokėdavo ir skirdavo cukraus. Šeimoje augo dvi dukros, tai ir mergaitėms tekdavo runkelius ravėti. ,,Ką padarysi, bet išgyvenom sveiki, mergaitės išsimokino, sau duoną pelnosi “, - sako Stasė Kliokienė.

Išėjusi iš kolūkio Stasė, kaip ir jos tėvas, įsidarbino Žuvinto rezervate. Ten buvo įsteigtas muziejus, kuris tuo metu priklausė Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Nors buvo įdarbinta valytoja muziejuje, bet darbų nesirinko: teko pievose ir krūmus kapoti, ir dalgiu žolę šienauti, ežero vandens lygį ir temperatūrą matuoti. Užfiksuotus rezultatus teko kruopščiai žymėti žurnaluose, laikytis nurodyto laiko ir tvarkos Tuometinė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus vadovė Nijolė Gulbinienė pagirdavo už darbą, o svarbiausia bendraudavo paprastai, užjausdavo kaimo moterį. Pasak Stasės, smagus širdžiai darbas buvo prižiūrėti ir šerti gulbes. Dvi gulbes giesmininkes atvežė iš Lietuvos kino studijos. Protingi paukščiai, kaip žmonės. Čia jos išsiperėdavo ir gulbiukus. Paukščius teko lesinti žiemomis. Jie taip priprato prie savo maitintojos, kad kito žmogaus nenorėdavo prisileisti. Stasės dukros puikiai prisimena, kaip gulbė vaikščiodavo kieme ir mamai susiruošus į darbą, ją lydėdavo, uždėjusi snapą ant delno.

Darbas gamtoje Stasei labai patiko, išdirbo net 30 sunkių, bet labai gražių gyvenimo metų. Stengėsi kuo geriau atlikti pavestus darbus, nevėluodavo. Kolektyvas buvo nuoširdus, tai ir sunkesni darbai atrodė labiau įveikiami. Rezervate teko dirbti vadovaujant Vytautui Nedzinskui, Arūnui Pranaičiui.

Šiuo metu Stasė Kliokienė ir toliau vis dirba, nesėdi rankų sudėjusi, dar laiko karvutę, paukščių. Vakarais ji nuolatos mezga. Mezgimo pradmenų išmoko iš motinos. Šiuo metu Stasė mezga puošniausias suknias, kostiumėlius, megztinius dukroms. Nors pati savo darbus vertina kukliai. Raštus kartais iš knygos pasirenka, o kartais ir pati sukuria. Modelius pati kuria, kadangi, pasak jos, reikia pritaikyti modelį pagal figūrą. Dukros būna patenkintos mamos sukurtais drabužiais, leidžia jai pačiai sugalvoti, ką ir kaip megzti.

Gyvenimo užgrūdinta moteris apie savo nueitą gyvenimo kelią kalba be nuoskaudų. Toks gyvenimas jai davė galimybę pažinti šaunius žmones, dirbti draugiškame kolektyve, būti gerbiamai ir tame darbų verpete išauginti dvi dukras – Viliją ir Astą. Jas mokė gerbti mokytojus, vyresnius už save, būti draugiškoms, pagelbėti kitiems nelaimėje. Mokė gyventi kaip ir pridera tikroms lietuvėms.

Nuoširdžiai dėkojame Stasei Kliokienei už ilgametį darbą Žuvinto rezervate ir už pasidalintus prisiminimus apie jos šeimos gyvenimo istoriją. Stasę Kliokienę kalbino ir prisiminimus užrašė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė.

Nuotraukose:

Titulinėje straipsnio nuotraukoje: Darbuotojai: Pirmas iš kairės J. Simanynas, G. Gražulevičius, A. Viselga, J. Kvederavičius, J. Kulbinskas

Galerijoje:

1. Jonas Kulbinskas, Alvydas Viselga, Jonas Daugirdas

2. Jonas Kulbinskas, Alvydas Viselga, Zigmas Legota

3. Jonas Kulbinskas, Jonas Simanynas

4. Jonas Kulbinskas, Balys Dereškevičius, Antanas Ranče

5. Jonas Kulbinskas, Balys Dereškevičius, Jonas Simanynas

6. Jonas Kulbinskas, Jonas Simanynas, Antanas Rančelis

7. Jonas Kulbinskas, Jonas Simanynas