Kampelių istorijos: liaudies medicina Aleknonių (Kampelių) kaime
Žvitrios kaimo moterys, dirbo labai daug, neretai ir fizinį darbą, pritinkantį vyrams. Kasdieniai darbai: valgio gaminimas, namų ruoša, skalbimas, vaikų priežiūra, visko net suminėti neįmanoma. Joms dažnai net į veidrodį pažvelgti nebuvo laiko. Sako, negi lėksi daktarų ieškoti suskaudus galvai ar strėnoms, rankas ar kojas sužvarbus. Vaikams ir vyrui skiriamas pagrindinis dėmesys, svarbu, kad visi būtų sveiki ir pavalgę. Kalbintos Aleknonių (Kampelių) kaimo moterys išmano liaudies mediciną, o esant nedideliems sveikatos sutrikimams, pasigydydavo ir šeimos nariams pagelbėdavo. Žinias perimdavo tradiciniu būdu, daugiausiai iš mamų ir senelių. Liaudies išmintis diktuoja, kad Dievas žmogui ligas skyrė, bet davė kuo gydytis. Taigi, perimta senolių patirtis ir Dievo duotieji žolynai, grybai, gyvūninės, mineralinės kilmės medžiagos, tikėjimai, užkalbėjimai ir sudaro liaudies medicinos žinių skrynią. Sakoma, kad užkalbėjimų galia žmogui taip pat yra Dievo dovana.
GYDYMAS AUGALAIS
Agurkas. Agurkai žali ir rauginti valgyti labai sveika, vidurių nepučia. Sakoma, kad tai lengvas maistas, tinka ligoniams, vaikams. Su medumi valgyti labai tinka, duoda stiprumą.
Ajeras balinis. Balinį ajerą naudojo kaip dezinfekcinę priemonę. Išvirdavo nuovirą ir plaudavo plaukus, kad neslinktų plaukai. Ajerų nuoviru išplaudavo grindis, kad kambaryje būtų malonus kvapas, jokie parazitai neįsimestų..
Spanguolių uogos. Moterys jas vertina kaip vaistą nuo galvos skausmo ,,spaudimo, cypimo galvoje“. Puiki priemonė duoti vaikams ir nusilpusiems ligoniams apetitui sužadinti, aukštai temperatūrai slopinti, skrandžio darbui pagerinti.
Kopūstas. Kopūstus naudodavo šviežius ir raugintus. Šviežią kopūsto lapą dėdavo ant skaudamos ar sumuštos vietos. Numalšindavo skausmą, išnykdavo patinimas. Raugintų kopūstų skysčio kompresais malšino galvos skausmus. Rauginti kopūstai tinka virškinimui, valgyti reikia kuo daugiau.
Kartusis kietis (Pelynas). Pelyno arbatą naudodavo viduriavimui stabdyti, parazitams varyti, apetitui žadinti.
Ramunėlė vaistinė. Ramunėlių arbata gydomi vaikai, kuomet sutrinka virškinimas. Nuoviras naudojamas apiplovimams, nes džiovina iššutimus.
Slyvos. Slyvos žalios ir džiovintos gerai padeda užkietėjus viduriams. Ankščiau daugiausiai žalias valgydavo, ypač vaikai.
Bulvių krakmolas, bulvių spiritas. Bulvių krakmolas geras vaistas vaikams ir gulintiems ligoniams, greitai gydo iššutimą, pragulas. Bulvių degtinė taip pat gydo pragulas, tik prieš naudojant reikia atskiesti virintu vandeniu.
GYDYMAS GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTAIS
Karvės pienas. Karvės pienas mūsų maistas, bet ir vaistas. Naudojant pieną žmonių kaulai būna stiprūs. Žmogui peršišaldžius pieną pakaitindavo, įdėdavo medaus, sviesto ir gerdavo. Padėdavo užkimus gerklei, kosint, sloguojant.
Sviestas. Sviestu moterys pasitepdavo suskilusias lūpas, suaižėjusias nuo darbo rankas.
Karvės pieno išrūgos. Išrūgų kompresai padeda suskaudus galvai, nuo karščio paraudusioms akims gydyti.
Medus. Medus duodamas vaikams su arbatomis - ypač čiobrelių, pienu. Gydo visas ligas.
Kumelės pienas. Kumelės pienu Aleknonyse buvo išgydyta stipriai kosinti, plaučių uždegimu serganti mergaitė.
Kiaulės lašiniai ir taukai. Kiaulės lašiniai valgyti labai sveika, suteikia stiprumo, lašinio ploną riekelę dėdavo ant pūlinio, kad greičiau pūlius ištrauktų. Kiaulės taukai tinka pasitepti sutrūkusias rankas, kojų kulnus.
Degtine užpilta arba džiovinta gyvatė. Pagautą gyvatę užpildavo degtine ir laikydavo. Perkošę gerdavo šaukštais nuo vėžio. Taip pat ją džiovindavo, po to sugrūsdavo į miltelius ir naudodavo nuo vėžio. Šiuo metu nevartojama, pasak kaimo moterų, reikia saugoti, nes gamtoje jų labai sumažėję.
Degtine užpilta arba džiovinta rupūžė.
Rupūžę užpildavo degtine ir laikydavo. Perkošę gerdavo nuo vėžio. Galima ir džiovintą sugrūsti į miltelius, tada gerti su vandeniu. Šiuo metu nevartojama, nes nėra būtino reikalo, be to, šių gyvūnų laukuose jau mažai, todėl verta saugoti.
Kiškio taukai. Kiškio taukai labai geras vaistas nušalusioms vietoms gydyti.
Žąsies taukai. Žąsies taukai gerai gydo senas žaizdas, nudegimus ir nušąlimus.
Žuvies mėsa. Aleknonių (Kampelių) žmonės dažniau valgydavo žuvis, todėl sveikesni buvo. Žuvies mėsa tinka visiems, pati ,,langviausia“, gerai virškinama. Ligoniams tinka, kurie dėl vidurių, kepenų ligų negali valgyti riebios mėsos.
MINERALINĖS KILMĖS MEDŽIAGOS
Lapuočių medžių pelenai. Iš lapuočių medžių pelenų buvo verdamas šarmas. Atvėsinus ir perkošus šarmą būdavo plaunami plaukai, kad nepleiskanotų galvos oda, plaukai augtų vešlūs. Šarmu plovė patalynę, džiovindavo saulėje ir vėjyje. Žiemą šaldydavo šaltyje, išdžiūvusi patalynė maloniai kvepėjo.
Dėkojame Aleknonių (Kampelių) kaimo moterims už pasidalintas liaudies medicinos žinias. Informaciją ruošė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė