Kalvotasis Vištyčio regioninio parko kraštovaizdis
Daugelis į Vištyčio regioninį parką atvykstančių lankytojų Suvalkiją (Sūduvą) įsivaizduoja kaip platų lygumų kraštą, užimantį didžiąją Užnemunės dalį. Tačiau keliaujant vingiuotais keliais link Vištyčio, lygumos staiga užleidžia vietą įspūdingam, kalvotam reljefui. Būtent čia atsiveria vienas iš kontrastingiausių ir netikėčiausių Suvalkijos kraštovaizdžių.
Ledynų suformuotas reljefas
Mokslininkų teigimu, Vištyčio regioninio parko reljefą suformavo maždaug prieš 12–14 tūkstančių metų slinkęs paskutinio ledynmečio ledynas. Judėdamas iš šiaurės į pietus, jis sustūmė didžiausias Suvalkų aukštumos kalvas ir sukūrė išskirtinį kraštovaizdį – kuprotąją Dunojaus keterą su trimis viršukalnėmis:
Pavištyčio k. – 282,4 m,
Dunojaus k. – 285 m,
Stankūnų k. – 285,5 m (prie pat Lenkijos pasienio).
Tai – aukščiausios Suvalkų moreninės aukštumos kalvos, patenkančios į Lietuvos aukščiausių kalvų dešimtuką. Dunojaus ketera, iškilusi net 110 metrų virš Vištyčio ežero, yra vienas vertingiausių regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų.
Užkopus į Dunojaus kalną, atsiveria nepakartojama panorama: žmogaus nepaliestas Grybingirio rezervatas, žydintis Dunajevo ežeras, tolumoje plytintys Lenkijos laukai ir pasienio sodybos.
Kalvotoji Suvalkija – tik Vištytyje
Vištyčio regioninis parkas dažnai vadinamas kalvotu Suvalkijos kampeliu. Čia išsirikiavę:
daugybė mažesnių, plačialapiais miškais apaugusių kalvelių,
vertingos pievos ir pelkės,
didžiausias regiono gamtos turtas – Vištyčio ežeras,
net 14 mėlynakių ežeriukų, didesnių nei pusė hektaro,
įspūdingasis Vištyčio didysis akmuo, patenkantis į didžiausių Lietuvos riedulių dešimtuką.
Tai kraštovaizdžio įvairovės mozaika, kurioje susilieja vandens, miškų, pievų ir ledyno suformuotų kalvų deriniai.
Kylininkų moreninis masyvas – unikalus ledyno kūrinys
Šiaurinėje parko dalyje esantis Kylininkų kraštovaizdžio draustinis išsiskiria ypač raiškiu ledyniniu reljefu. Čia stūkso aukštos, stačiašlaitės kalvos, apsuptos mažesnių kalvelių, plačialapių miškų, pelkinių kompleksų ir vertingų botaninių bei zoologinių buveinių.
Svarbiausia draustinio vertybė – tarpliežuvinis moreninis masyvas, savo forma primenantis kylį. Tai vienas iš unikaliausių paskutiniojo ledynmečio palikimų Lietuvoje.
Nors ledynai šioje teritorijoje praslinko bent penkis kartus, dabartinis Kylininkų reljefas susiformavo per paskutinį ledynmetį, kuomet Vidurio ir Vakarų Lietuvos ledyninių tėkmių sandūroje iškilo Vištyčio–Gražiškių aukštuma. Du aktyvūs ledo liežuviai – Zanylos ir Lieponos – galutinai suformavo šiandien matomą išraiškingą, kalvotą ir daubotą teritorijos reljefą.
Kviečiame atrasti kalvotąjį Vištytį
Vištyčio regioninį parką drąsiai galima vadinti kraštovaizdžio parku. Tai vieta, kur kiekvienas kalnas, slėnis, ežeras ar miško masyvas pasakoja savitą ledynų istoriją.
Atvykite ir pažinkite išskirtinį šio krašto reljefą, gamtos ir kultūros vertybes, bei pasimėgaukite kerinčiomis panoramomis, kurių nerasite nė vienoje kitoje Suvalkijos vietoje.
Atnaujinimo data: 2025-11-17
Taip pat skaitykite:
2026 metų vabzdys – gencijoninis melsvys: retas drugys, priklausomas nuo augalų ir skruzdėlių
Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva
Šiaurinėje Ančios ežero apyežerėje birželį – tikras gamtos spalvų festivalis!
Važiavimas keturračiais bekele kenkia aplinkai
Kviečiame į atvirų durų dieną Žuvinte: susipažinkite su meldinių nendrinukių mažyliais