Ilgąjį Vėlinių savaitgalį kviečiame galvoti apie tvarumą
Lietuvoje Vėlinės ir Visų šventųjų diena turi gilias šaknis, persipynusias su pagarba protėviams ir prisiminimu apie išėjusius artimuosius. Tai metas, kai visoje šalyje užsidega kapinės – miestuose ir kaimuose, laukuose ir miškuose įsikūrusios kapavietės nušvinta žvakelių šviesoje, simbolizuojančioje ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Lankyti artimųjų kapus daugeliui lietuvių yra ypatinga tradicija, rodanti pagarbą šeimos istorijai ir, kartu, tarsi išreiškianti dėkingumą tiems, kurie kadaise buvo mums labai brangūs.
Kapų lankymas tampa ne tik susimąstymo, bet ir socialinio susitikimo akimirka, kai daugelis išvyksta iš miestų į gimtuosius kraštus. Tačiau, kartu su šiuo ritualu kyla klausimai apie tai, kaip jį išlaikyti harmoningą su gamta.
Lietuviams artimųjų kapų lankymas dažnai reiškia jų tvarkymą, uždegant žvakes ir kapą puošiant gėlių žiedais. Nors tai simbolizuoja pagarbą, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į šių ritualų ekologinį pėdsaką. Kapai dažnai nuklojami dešimtimis plastikinių žvakių, kurios po šventės lieka kaip atliekos, plastikinės gėlės, nors yra ilgaamžės, sunkiai perdirbamos ir išlieka aplinkoje metų metus.
Šios tradicijos kelia aplinkosauginius klausimus: plastikiniai ir stikliniai žvakių indeliai bei gėlių kompozicijos dažnai keliauja į sąvartynus, nes perdirbimas išlieka sudėtingas ir dažnai net neįmanomas dėl skirtingų medžiagų sudėties. Tačiau vis daugiau žmonių suvokia, kad kapų tvarkymas gali būti išreikštas ir kitokiais būdais, neapsiribojant plastiku ar vienkartinėmis puošmenomis. Daugelyje kapinių galime pamatyti aplinkai draugiškesnes iniciatyvas - naudojant vieną žvakę vietoje kelių, renkantis natūralias bičių vaško žvakes bei gyvas gėles.
Kita, gana skirtinga, tačiau neatsiejama nuo šio savaitgalio tampa ir Helovyno tradicija, kuri Lietuvoje dar gana jauna. Nors ši šventė neturi nieko bendro su senosiomis lietuvių tradicijomis, jos populiarumas sparčiai auga. Helovynas – iš Airijos ir Škotijos kilusi šventė, kuri tapo populiari JAV, o vėliau įgijo tarptautinį dėmesį ir Europoje, įskaitant Lietuvą. Helovynas, arba Samhainas, buvo keltų derliaus pabaigos šventė, susijusi su mirusiųjų pasauliu, kurią jie minėdavo spalio 31 d., tikėdami, kad tą naktį išnyksta riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Šiandien Helovynas yra pramoginė šventė, kuriai būdingi kostiumai, saldainiai, išskobti moliūgai ir kitos simbolinės puošmenos.
Lietuvoje Helovynas didesnio dėmėsio sulaukia tarp jaunimo, kuriam patinka žaismingas ir teatrališkas šventės formatas. Tačiau Helovynas, nors ir linksmas, vis dažniau kelia ir tvarumo klausimų. Moliūgų atliekos, vienkartinės dekoracijos, plastikiniai kostiumai – visa tai sukelia papildomą taršą, kuri nesuderinama su aplinkosauga.
„Norint Helovyno šventę švęsti nesukeliant aplinkai žalingo poveikio, reikėtų atkreipti dėmesį į Helovyno kostiumų tvarumą ir vietoj naujų kostiumų rinktis dėvėtus – mainytis jais su draugais, paieškoti dėvėtų rūbų parduotuvėse ar pasigaminti patiems iš aplinkai draugiškų žaliavų. Dekoracijoms naudokite natūralias medžiagas, kurias po šventės galima kompostuoti: tam puikiai tiks įvairios medžių šakos, lapai, uogos, kankorėžiai, kaštonai ar net grybai. Taip pat nesirinkite plastiko, vienkartinių indų bei kitų netvarių sprendimų“ – pataria Panemunių regioninio parko lankytojų centro administratorė Justė Tamkevičienė.
Ilgasis Vėlinių ir Visų šventųjų savaitgalis – laikas, kai atsigręžiame į savo tradicijas ir praeitį. Šios dienos primena ne tik apie ryšį su protėviais, bet ir atsakomybę už šiandienos pasaulį. Lankant kapus verta pagalvoti apie mažesnį atliekų kiekį – rinktis natūralias gėles ar apsiriboti viena žvake, tuo pačiu pagerbiant aplinką. Helovyną švenčiant draugiškiau gamtai taip pat galima kurti tvarias tradicijas, kurios ateityje taps dar svarbesnės. Tad šį Vėlinių savaitgalį linkime šilumos ir atsakomybės – tegul mūsų tradicijos dera su pagarba ne tik praeičiai, bet ir ateičiai, kurią kuriame savo rankomis
Atnaujinimo data: 2024-10-31
Taip pat skaitykite:
2026 metų vabzdys – gencijoninis melsvys: retas drugys, priklausomas nuo augalų ir skruzdėlių
Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva
Šiaurinėje Ančios ežero apyežerėje birželį – tikras gamtos spalvų festivalis!
Važiavimas keturračiais bekele kenkia aplinkai
Kviečiame į atvirų durų dieną Žuvinte: susipažinkite su meldinių nendrinukių mažyliais