PALANKIŲ SĄLYGŲ ATKŪRIMAS SAUGOMIEMS AUGALAMS VEISIEJŲ REGIONINIAME PARKE
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ir Veisiejų regioninio parko grupės specialistai, Skaisčio gamtiniame rezervate, kuris yra ir Natura 2000 buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje - „Veisiejų regioninis parkas“, organizavo gamtotvarkos darbus siekiant atkurti palankią apsaugos būklę saugomoms augalų rūšims. Gyvavimo sąlygos gerinamos kalkingose žemapelkėse augantiems saugomiems augalams – pelkinei uolaskėlei, dvilapiams purvuoliams, Rusovo gegūnėms. Gamtotvarkos darbai - sumedėjusios augalijos atžalų kirtimas, nendrių ir žolinės augmenijos šienavimas retųjų augalų buveinėse įgyvendinami vieno hektaro plote.
Kokioms saugomoms rūšims atkuriamos palankios gyvenimo sąlygos?
Dvilapis purvuolis – neišvaizdus daugiametis augalėlis užaugantis iki 20 cm. Žydi birželio–liepos mėnesiais, tai savidulkis augalas, kurio žiedus apdulkina lietaus vanduo. Šis retas augalas subrandina didelį skaičių smulkių, dulkių pavidalo sėklų. Žinoma, kad viename dvilapio purvuolio vaisiuje – dėžutėje – vidutiniškai susidaro 4270 sėklų, kurios subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Dėžutės dažniausiai atsidaro rudenį, padidėjus oro drėgnumui, arba žiemą, kai jas ima spausti sniego sluoksnis. Dvilapio purvuolio sėklas platina vėjas. Nors sėklos labai smulkios ir vėjas gali jas pernešti labai didelius atstumus, nustatyta, kad dauguma sėklų nukrinta netoli tėvinio augalo. Dvilapio purvuolio sėklos plūdrios, todėl buveinėse, kuriose telkšo paviršinis vanduo, jos gali plisti vandens paviršiumi. Augalai dažniausiai žydėti pradeda ketvirtaisiais gyvenimo metais ir po žydėjimo kitais metais dažniausiai vėl žydi. Pablogėjus dvilapio purvuolio buveinės sąlygoms, šie augalai lieka mažai gyvybingi, retai žydi, užmezga mažai vaisių. Dvilapiai purvuoliai išgyvena kelerius metus. Didžiausia nurodoma individo gyvenimo trukmė 8 metai, tačiau vegetatyviniu būdu pasidauginusių individų gyvenimo trukmė gali būti daug ilgesnė.
Šie retų augalų augavietės atviros, menkai žoline augalija apaugusios pelkių buveinės: šarmingos žemapelkės, tarpinio tipo ir šaltiniuotos pelkės. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nyksta dvilapis purvuolis – buveinių kitimas ir nykimas. Išlikusiose žemapelkėse augalai nyksta dėl to, kad atviri plotai sparčiai užželia krūmais. Sumažėjus apšviestumui, dvilapiai purvuoliai lieka mažai gyvybingi, retai žydi, subrandina labai nedaug sėklų arba jų visai neužmezga, todėl beveik nesidaugina. Dvilapis purvuolis Lietuvoje saugomas nuo 1962 m., kai buvo įrašytas į saugomų augalų sąrašą. Rūšis įrašyta į visų Europos valstybių, kuriose ji aptinkama, nacionaliniuos saugomų rūšių sąrašus. Europos Sąjungos Buveinių direktyvos Buveinių direktyvos II ir IV priedus.
Pelkinė uolaskėlė - daugiametis augalas, išaugantis iki 20 – 30 centimetrų aukščio. Auga retomis grupelėmis. žydėti dažniausiai pradeda liepos viduryje ir žydi iki rugpjūčio vidurio arba antrosios pusės, bet priklausomai nuo oro temperatūros žydėti augalai gali pradėti anksčiau, liepos pradžioje. Dauginasi sėklomis. Europos populiacijose nustatyta labai nedidelė genetinė pelkinių uolaskėlių įvairovė. Manoma, kad dėl šios priežasties augalai užmezga labai nedaug vaisių ir sėklų. Vaisiai subręsta nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pabaigos. Subrendusios sėklos išbyra atsidarius dėžutei. Sėklos smulkios, jas išnešioja vėjas, bet labai nedideliu atstumu, vidutiniškai 13 cm atstumu nuo tėvinių augalų. Sėklų daigumas labai nedidelis. Vegetatyviniu būdu dauginasi šliaužiančiomis ir įsišaknijančiomis palaipomis. Dėl to dažnai augavietėse susidaro vegetatyviniu būdu pasidauginusių, genetiškai tapačių individų grupuotės. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nyksta pelkinės uolaskėlės – buveinių kitimas ir nykimas.
Pelkinė uolaskėlė Lietuvoje įrašyta į saugomų augalų sąrašą. Rūšis įrašyta į visų Europos valstybių, kuriose ji aptinkama, nacionalinius saugomų rūšių sąrašus. Europos Sąjungos Buveinių direktyvos Buveinių direktyvos II ir IV priedus.
Kodėl svarbu tvarkyti nykstančių augalų buveines?
"Pelkių buveinėse atliekami šie tvarkymo ir priežiūros darbai: nebūdingos atviroms pelkės sumedėjusios augmenijos atžalų šalinimas, nendrynų ir žolinės augmenijos šienavimas. Darbų metu susidariusios augalijos biomasės pašalinimas iš tvarkomo ploto yra būtini siekiant užtikrinti pelkės gerą apsaugos būklę, ir palankias egzistavimo sąlygas čia augančioms saugomoms augalų rūšims. Nuolat atliekant šiuos darbus tikimės išsaugoti nykstančių augalų buveines, bei sudaryti palankias sąlygas nykstančių augalų rūšių populiacijos atsikūrimui" - pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Žydrūnas Sinkevičius.
Atnaujinimo data: 2023-10-05
Taip pat skaitykite:
2026 metų vabzdys – gencijoninis melsvys: retas drugys, priklausomas nuo augalų ir skruzdėlių
Atpažink invazinę rūšį: varpinė medlieva
Šiaurinėje Ančios ežero apyežerėje birželį – tikras gamtos spalvų festivalis!
Važiavimas keturračiais bekele kenkia aplinkai
Kviečiame į atvirų durų dieną Žuvinte: susipažinkite su meldinių nendrinukių mažyliais