2024-06-12

Dieveniškių kraštą kvietė pažinti "Natura fest" festivalis

Birželio 8-9 dienomis vyko VšĮ "Baltijos aplinkos forumas" antrus metus inicijuojamas gamtosauginis festivalis “Natura fest”. Festivalis kasmet vyksta vis kitoje saugomoje teritorijoje, tad džiaugiamės, kad šiemet partneriu ir vėl tapo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, o renginio vietai buvo pasirinktas Dieveniškių istorinis regioninis parkas – Gaujos mokomasis takas.

Dieveniškių kraštas įdomus ir savitas tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu – netrūksta išskirtinių vertybių, taip pat gausu saugomų Natura 2000 teritorijų, kurių geresnio pažinimo šiuo renginiu ir siekiama. Vienoje iš jų – šalia įspūdingo milžino 1000 metų skaičiuojančio Stakų ąžuolo šeštadienio ryte startavo festivalio “Natura fest” pirmasis žygis. Jo metu po galingomis senolio šakomis susirinkusiems dalyviams Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertas Giedrius Švitra ir Lietuvos gamtos fondo atstovė Lina Kučinskaitė pristatė vykdomą projektą „Senųjų ąžuolų kelias auksavabaliui Lietuvoje ir Latvijoje“ – išsamiai papasakojo ir apie patį niūriaspalvį auksavabalį, ir apie senų ąžuolų gamtinę svarbą kitoms saugomoms rūšims.

Parko ekologė Aleksandra Jurgo pristatė išskirtinę Dieveniškių brangenybę – kardalapį garbenį. Tai vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje. Pieno baltumo žiedai neišskiria nektaro, nepaisant to, jie dažnai lankomi vabzdžių. Vabzdžius žiedai privilioja apgaule, todėl dažniausiai apdulkinami tik tie žiedai, kurie išsiskleidžia pirmieji. Vienas kardalapio garbenio individas išgyvena net iki 30–40 metų!

Ilgiausiame - 10 kilometrų žygyje po ryškiausias Dieveniškių parko gamtines ir kultūrines vertybes buvo apkeliautas Poškonių gatvinis kaimas, Poškonių pilkapynas, pasigėrėta Grybiškių pušimi ir Grybiškių ąžuolu, po kuriuo 1971 metais rastas baravykas, svėręs 3 kilogramus 5 gramus, bei informacija apie savo rekordą sėkmingai nugulęs Lietuvos rekordų knygoje, 78 puslapyje. Sparčiu žingsniu nukeliauta iki buveinių apsaugai svarbios teritorijos–medžiais apaugusios ganyklos. Vietovėje auga apie 70 brandžių ir senų ąžuolų, kai kurie su išdegintomis iš vidaus drevėmis, sužaloti vėjo ar žaibų. Medžiais apaugusios ganyklos yra buveinės, kurios beveik išnykusios. Daugelyje vietų jos tapo įprastais miškais. Tai - senovinio, archajiško žemės ūkio laikotarpio palikimas, žinomos tik keletoje vietų, dauguma šių buveinių yra Pietų Lietuvoje. Medžiais apaugusios ganyklos yra vertingos ir estetiniu požiūriu, ir kaip kultūrinio paveldo dalis. Dar XX a. pradžioje tai buvo plačiai paplitęs žemėnaudos būdas.

Festivalio metu veikė įvairios veiklų ir kūrybinės erdvės. "FIXUS Mobilis" komanda visiems besidomintiems teikė informaciją apie tradicinės architektūros išsaugojimo svarbą ir kvietė patiems pabandyti pagaminti tradicinius puošybos elementus, sužinoti ir pasimokyti medienos apdirbimo subtilybių. Vaikams veiklos taipogi netrūko: buvo gaminami neatskiriami parko simboliai spalvingieji drugiai, taip pat buvo galima pasigaminti birbynę, švilpynę, beržo tošies apyrankę ar nusipinti stebuklingą laimę nešančią žolynų paukštę. Na o drąsiausieji galėjo tapti tikrais pelėdų tyrinėtojais ir išsiaiškinti, o ką gi šios naktinės slapukės labiausiai mėgsta valgyti?

Visą festivalio laiką Gaujos mokomajame take vyko skirtingi pažintiniai žygiai: Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Valerijus Rašimovičius – šio tako įkūrėjas, papasakojo kuo jis išskirtinis – pasižymi didele buveinių įvairove, o briedgaurynai ir kalninės arnikos augančios atviroje pievoje retai sutinkamos retenybės būdingos išskirtinai Dieveniškių kraštui. Žolininkė Rita kvietė kupoliauti ir pasinerti į įstabų vaistingųjų augalų pasaulį. Drugelių tyrinėtoja Eglė Vičiuvienė supažindino su Gaujos mokomajame take sutinkamais dieniniais drugiais – daugelis iš jų reti ir saugomi. Ornitostogų gidas Albertas Skirpstas kvietė pažinti sparnuočius – dalyviai galėjo atidžiai apžiūrėti gražuolę paprastąją medšarkę, mokėsi pažinti paukščių balsus, taip pat įsigyti įvairios literatūros besidomintiems gamtos gilesniu pažinimu.

Vakarinė renginio dalis persikėlė į nakvynės vietą šalia Dieveniškių miestelio. Čia jaukiai spragsint laužui Darius Bagdonavičius, Haroldas Parulis, Mikas Kurtinaitis - Rakija Klezmer Band - festivalio dalyviams dovanojo spalvingų ir uždegančių klezmerių melodijų, kviečiančių pakilti ir suktis tradicinės žydų muzikos ritmu. Muzikantai, neperdedame!, yra įsimylėję Dieveniškes ir nepraleidžia progos čia užsukti, idant jų atliekamo klezmerio skambesys žadintų tarpkultūrines dabartinės kartos pajautas ir plėstų kolektyvinės atminties ribas. Savaip šią misiją atliekantis Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemas antros festivalio dienos rytą sukvietė susidomėjusiuosius susipažinti su miestelyje tris šimtmečius gyvavusia dieveniškiečių žydų istorija. Pradžioje - keli esminiai faktai, parodos "Paveikslėliai iš Dieveniškių žydų gyvenimu iki 1941 metų vasaros" mokyklos galerijoje pristatymas, tuomet - pasivaikščiojimas miestelyje. Vedami Rakija Klezmer Band ir Ilonos Šedienės, sūkuryje judrios muzikos ir trumpų pasakojimų, dalyviai įsižiūrėjo į Dieveniškių urbanistinio paveldo objektus iš čia kelis amžius benruomeninį gyvenimą kūrusių žydų perspektyvos. Toks ir buvo šios pažinties tikslas - muzikos garsais įgyvinti tai, kas liko - pastatai, gamta ir atminties nuotrupos.

Savo išpuoselėtos tradicinės dzūkiškos sodybos „Po vienu rūmu“ vartus lankytojams atvėrusi šeimininkė Elena su vyru Andriumi negailėjo pasakojimų, pristatė senojoje pirkioje įkurto namų muziejaus eksponatus: močiutės, mamos ir pačios Elenos austus audinius, audimo stakles, latušką – puodą, kuriame prieš Kūčias būdavo trinamos aguonos bei daugybę kitų eksponatų. Vėliau sodybos svečiai turėjo progą pasiklausyti Prevencinės kultūros paveldo objektų priežiūros projekto „FIXUS Mobilis“ komandos konsultacijų apie senų pastatų priežiūrą, išgirsti patarimus, kaip išsaugoti pastatų autentiškumą ir užkirsti kelią didelėms problemoms.

„Kaip diskusijos metu akcentavo geografas doc. dr. Ričardas Skorupskas – Dieveniškių kraštas pagrįstai gali didžiuotis unikaliu kraštovaizdžiu, kurį žmogaus veikla dar ne itin smarkiai pakeitė, o tai šiais laikais yra didelė vertybė. Kaip ir turtinga gamta, kultūriniu bei istoriniu paveldu ir visa apjungiančiais šiltais žmonėmis. Per 200 į festivalį atvykusių dalyvių turėjo galimybę šį kraštą pažinti bei patyrinėti iš arčiau ir tikimės, kad jį pamilo ir dar sugrįš ne kartą“ – sako renginio koordinatorė VšĮ "Baltijos aplinkos forumo" atstovė Rūta Rosson.

Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie šio renginio jaukumo ir skleiskime įgytas žinias ir patirtis, kad saugomomis teritorijomis didžiuotųsi kuo daugiau gamtai neabejingų bičiulių!