Dieveniškių istorinio regioninio parko saugomi medžiai
Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorija priklauso priešpaskutinio apledėjimo suklostytos Ašmenos aukštumos Poškonių - Dieveniškių mikrorajonui. Paskutinio apledėjimo ledynų apsuptą Ašmenos aukštumą tūkstančius metų kaustė gilus pašalas. Klimatui truputį pašiltėjus ir pradėjus ledynams tirpti, šiltuoju metų laiku paviršiuje pašalas truputį aptirdavo, todėl 2 - 3 metrų storio viršutinis sluoksnis labai pakito. Uolienos sparčiai mechaniškai dūlėjo. Karbonatai išsiplovė, sumažėjo molingų dalelių, dirvožemis susmėlėjo. Todėl ir šiandien parko dirvožemiai yra smėlėti, nederlingi.
Dieveniškių apylinkės yra nelygios, kalvotos, o jų paviršius aukštas. Palyginkime: Kaune Nemuno ir Neries santaka nesiekia 30 metrų virš jūros, Vilniaus Katedros aikštė ir senamiestis nedaug per 100 metrų tepakilę aukščiau jūros. Visa Lietuva neaukštas kraštas - vidutinis paviršiaus aukštis tėra apie 100 metrų virš jūros. Tuo tarpu Dieveniškių apylinkių paviršius kyla iki 200 metrų ir aukščiau. Šiaurinėse parko apylinkėse netoli Poškonių, ties Dainavėlės kaimo, dungso kalvagūbris kurio viršūnė siekia 263,6 metro. Tai aukščiausia parko ir Šalčininkų rajono vieta. Šis kalnagūbris yra Merkio ir Gaujos upių takoskyra.
Ledynui atsitraukus
Atsitraukus paskutiniam ledynui ir atšilus klimatui, sąlygos Ašmenos aukštumose pasikeitė. Ištirpus nuolatiniam pašalui, kritulių vanduo ėmė sunktis į podirvį, liovėsi paviršiaus raižymas, atsirado gruntiniai vandenys. Pradėjo kurtis augalija. Dėl ypatingų gamtos sąlygų, šiame krašte anksčiau negu kitur Lietuvoje prasidėjo ariamoji žemdirbystė. Teritorija apaugo miškais. 2014 m. duomenimis daugiau kaip 50% parko teritorijos užima miškai.
Tikri deimantai žalioje parko miškų jūroje - medžiai senoliai
Grybiškių ąžuolas Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Į saugomų objektų sąrašą įtrauktas 1999 metais. Ąžuolas auga Dzialkos miške (Poškonių g-ja, 265 kv.), apie 2 km į pietryčius nuo Poškonių kaimo. Nuo parko lankytojų centro iki ąžuolo yra įrengtos kelio rodyklės. Ąžuolo kamieno apimtis 4,98 m, skersmuo apie 1,6 m, aukštis apie 26 m. Prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, kepuraitės skersmuo 49 cm. Baravyką surado Grybiškių kaimo gyventojas Jonas Kuklys 1971 metais. Pagal apytikrius paskaičiavimus Grybiškių ąžuolui apie 1000 metų.
Grybiškių ąžuolas
Stakų ąžuolas, vienas iš seniausių Dieveniškių istorinio regioninio parko ąžuolų, žaliuoja Stakų kraštovaizdžio draustinyje. Pagal apytikrius skaičiavimus Stakų mišką jis stebi jau tūkstantį metų, iškėlęs šakas į 24 metrų aukšti, tvirtai įsitvirtinęs 5 metrų apimties kamienu.Valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Į saugomų objektų sąrašą įtrauktas 2002 metais. Ąžuolas yra Stakų miške, 63 kv., apie 1 km į pietryčius nuo Stakų kaimo. Nuo krašto kelio Nr. 104 Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai yra įrengtos kelio rodyklės.
Stakų ąžuolas
Grybiškių pušis auga šalia Grybiškių ąžuolo. Pušis turi 6 kamienus, labai graži laja. Pušis labai ryškiai išsiskiria iš aplinkos savo amžiumi ir ypač grožiu. Grybiškių pušies amžius apie 100 metų. Amžius nustatytas apytiksliai, lyginant su aplinkui augančiais medžiais, kurių amžius yra žinomas.
Grybiškių pušis
Gamtos paveldo objektai pritaikyti lankymui. Kviečiame aplankyti Dieveniškių istorinį regioninį parką ir susipažinti su išskirtiniais Lietuvos kraštovaizdžio objektais, pasigrožėti nuostabia apylinkių gamta, pabendrauti su paprastais ir nuoširdžiais vietos gyventojais. Parko darbuotojai įdomiai ir vaizdingai papasakos ne tik apie gražiausius parko medžius, bet ir suteiks daug kitos informacijos apie gamtos ir kultūros paveldą, biologinę įvairovę, poilsio vietas.
Atnaujinimo data: 2026-06-29
Taip pat skaitykite:
Meldinių nendrinukių Žuvinto biosferos rezervate gerokai pagausėjo
Metelių regioninio parko produkto ženklo turėtojų bendruomenė plečiasi
Kampelių istorijos: liaudies medicina Aleknonių (Kampelių) kaime
Atpažink invazinę rūšį: ar pažįstame invazinius šliužus? O gal naikiname ir saugomas rūšis?