Atpažink invazinę rūšį: rykštenės - grėsmė mūsų pievoms
Didžioji rykštenė (Solidago gigantea Aiton) www.powo.science.kew.org nuotrauka
Vasaros pabaigoje pievos, pakelės ir apleisti laukai nusidažo ryškiai geltona spalva. Daugeliui atrodo, kad tai gražūs laukiniai augalai, tačiau dažnai tai – invazinės rykštenės, kurios sparčiai plinta ir kelia grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei.
Lietuvoje invazinėmis pripažintos trys rykštenių rūšys:
- Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis L.),
- Aukštoji rykštenė (Solidago altissima L.),
- Didžioji rykštenė (Solidago gigantea Aiton).
Tuo tarpu paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea L.) yra vietinė Lietuvos rūšis, natūraliai auganti mūsų pievose, miškuose ir pamiškėse, todėl jos naikinti nereikia.
Iš kur atsirado invazinės rykštenės?
Visos trys invazinės rūšys yra kilusios iš Šiaurės Amerikos. Į Europą jos buvo atvežtos kaip dekoratyviniai augalai dėl ryškių geltonų žiedų ir ilgo žydėjimo. Laikui bėgant jos išplito už gėlynų ribų ir pradėjo sparčiai kolonizuoti natūralias buveines. Šiandien jos aptinkamos beveik visoje Lietuvoje, ypač apleistuose laukuose, pakelėse, pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse ir kitose atvirose vietose.
Kodėl jos laikomos invazinėmis?
Invazinės rykštenės pasižymi itin dideliu gyvybingumu. Jos:
- sudaro tankius sąžalynus;
- sparčiai dauginasi sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais;
- nustelbia vietinius augalus;
- mažina biologinę įvairovę;
- keičia natūralių buveinių struktūrą.
Ypač didžioji rykštenė išaugina gausų šakniastiebių tinklą, todėl gali sudaryti beveik vientisus sąžalynus, kuriuose nebelieka vietos kitoms augalų rūšims. Be to, invazinės rykštenės sunaudoja daug dirvožemio maisto medžiagų ir gali keisti dirvožemio savybes.
Plinta tūkstančiais sėklų
Rykštenės dauginasi ne tik šakniastiebiais, bet ir labai gausiai sėklomis. Vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti daugiau kaip 10 000, o kartais net iki 20 000 sėklų, kurias dideliais atstumais išnešioja vėjas. Dėl šios priežasties net keli nepašalinti augalai per keletą metų gali virsti dideliais sąžalynais.
Kaip atskirti nuo vietinės paprastosios rykštenės?
Nors visų rykštenių žiedai yra geltoni, jas galima atskirti pagal bendrą augalo išvaizdą.
Invazinės rūšys:
- dažniausiai būna aukštesnės (iki 2 metrų);
- formuoja tankius sąžalynus;
- turi didelius, plačius, svyrančius šluotelės formos žiedynus;
- dažniausiai auga dideliais plotais.
Paprastoji rykštenė:
- gerokai žemesnė;
- dažniausiai auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis;
- žiedynas siauresnis ir kompaktiškesnis;
- yra natūrali Lietuvos floros dalis.
Ar jos pavojingos žmogui?
Invazinės rykštenės nėra tokios pavojingos kaip Sosnovskio barščiai, tačiau gausiai žydėdamos paskleidžia daug žiedadulkių, kurios jautresniems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas.
Ką daryti pastebėjus invazines rykštenes?
Svarbiausia – neleisti joms subrandinti sėklų.
Rekomenduojama:
- šienauti arba pjauti prieš žydėjimą;
- pavienius augalus iškasti kartu su šakniastiebiais;
- nenupjautų žiedynų nepalikti gamtoje;
- jų nesodinti sodybose ar gėlynuose;
- neišmesti nuskintų žiedynų pamiškėse ar pakelėse, nes taip jos dar labiau išplinta.
Saugokime vietines rūšis
Ryškiai geltonai žydinčios rykštenės atrodo įspūdingai, tačiau svarbu prisiminti, kad ne visos jos yra vienodos. Kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenės yra invazinės rūšys, kurias būtina kontroliuoti. Tuo tarpu paprastoji rykštenė yra vietinis Lietuvos augalas, prisidedantis prie natūralių ekosistemų įvairovės ir neturėtų būti naikinamas.
Pastebėtus invazinių rykštenių plotus prašome registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA: https://inva.biip.lt
Atnaujinimo data: 2026-08-08
Taip pat skaitykite:
Aukštadvario regioniniame parke bus tvarkomas Verknės senvagės šaltinis