Išskirtinė vertė

Kraštovaizdis.Nepakartojamas didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos, suformuotos milžiniško ledyno liežuvio, kraštovaizdis. Dubumoje tyvuliuoja didieji ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija. Ežerus supa plačios terasos – senojo ežero atabradai, smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, į vakarus nusidriekiantys kalvagūbriai. Didžiają ežerų dubumą iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Duonos kepaliuko formos gūbriai tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Negyvoji gamta.Lietuvos žemėlapis neįsivaizduojamas be trijų didelių ežerų pietvakariniame šalies krašte. Tai didžiausia Metelių regioninio parko vertybė. Dusia, Metelys, Obelija – ežerai telkšantys dar didesnėje dubumoje. Didžiausias Pietų Lietuvos ežeras Dusia ne veltui vadinamas „Dzūkijos jūra“.

Gyvoji gamta.Rudenį ežerai atgyja, juose apsistoja gausūs migruojančių paukščių pulkai. Tuo metu galima stebėti ir globaliai nykstančias antis rudes. Nedidelėse kūdrose ir pelkutėse tarp kalvų gyvena ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai – regioninio parko simbolis, dzūkų dar vadinami „gelažinėmis varlėmis“. Aukščiausioje regioninio parko vietoje ošia Trako miškas. Jis ypatingas – tai vienintelė Lietuvos vieta, kurioje natūraliai auga bekotis ąžuolas. Šių ąžuolų kamienai aukštesni ir laibesni, o gilių kepurėlės prikibę prie šakelių be kotelio.

Kultūros paveldas.Pietvakarine Dusios ežero pakrante vingiuoja kelias, jungęs Prūsiją su Gardino sritimi. Prie šio kelio prigludę Jotvingių piliakalniai, Kryžių šventovė su stebuklingų galių turinčiu šaltinėliu. Garbingą praeitį mena Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia, Teizų ir Barčių senkapiai, 10 akmens amžiaus gyvenviečių, 1863 m. sukilėlių mūšio vieta. Keturiose senuosiuose itin ilguose gatviniuose kaimuose ir Metelių bažnytkaimyje išlikęs valakinių arba išretintų vienkieminių kaimų užstatymas.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai.Meteliai – senas žvejų kaimelis. Čia nuo seno pagrindinis žmonių pragyvenimo šaltinis buvo žvejyba bei žuvies „rūkinimas“. Kryžių šventovėje vyksta didieji Sekminių, Petrinių, Oktavos atlaidai, į kuriuos susirenka minios maldininkų iš visos Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos. Kartą metuose atgyja slėnis prie Prelomciškės piliakalnio, kur jau daug metų švenčiamos Oninės.