Išskirtinė vertė

Kraštovaizdis. Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdis tarsi mozaika. Paskutinis ledynas čia sukūrė aukščiausią Dzūkų aukštumos dalį, sustūmė aukštas kalvas, išrausė daubas. Šiose kalvose savo kelionę pradeda Verknės ir Strėvos upės. Jos tarsi karolius suvėrusios daugiau nei 40 ežerų. Kalvotas, ežeringas kalvynas išlaikęs raiškų pirmapradį paviršių. Ne veltui šis kraštas vadinamas Lietuvos Šveicarija.

Negyvoji gamta. Regioninis parkas žinomas velniaduobėmis ir velniabalėmis, apipintomis mitologinėmis legendomis. Garsiausia jų – Velnio duobė. Aukštadvario kalvyne aukščiausia Gedanonių kalva (258 m). Įdomūs gamtos paminklai: Nikronių akmuo, Kartuvių kalnas, unikalūs objektai – Ustronės riedulynas, Amerikos lobas, sakraliniai Šafarnės, Rangavos, Spindžiaus miško šaltiniai.

Gyvoji gamta. Aukštadvario regioninis parkas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur auga itin retas vandens telkinių augalas – paprastasis rėžiukas. Įvairus kraštovaizdis, dirvožemių margumynas lėmė didžiulę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Lietuvos plačialapių miškų etalonas – Mergiškių miškas. Įdomu tai, kad, neišvykus iš Lietuvos, čia galima atsidurti Pietų Europos stepinėse pievose ir Vakarų Sibiro taigos buveinėse. Šis parkas – viena iš nedaugelio vietų šalyje, kur galima aptikti 13 šikšnosparnių rūšių iš 14 žinomų Lietuvoje.

Kultūros paveldas. LDK laikotarpiu dabartinį regioninį parką kirto Karališkasis vieškelis, jungęs Vilniaus, Trakų ir Birštono pilis. Apie tai byloja iškalbingi vietovardžiai: Karališkasis dvaras, Karališkas miškas, Karališkoji virtuvė, Karaliūnų kaimas... Unikalus Mošos archeologinis darinys su Jotvingių genties kultūros ženklais. Žinoma Aukštadvario pilis, Domininkonų vienuolynas, dvaras su parku ir pirmaisiais Lietuvoje upėtakių tvenkiniais.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Unikali kultūrų sandūra. Vytauto Didžiojo laikais į Trakų kraštą atvyko totoriai, karaimai atsinešdami savo kultūrą, kulinarinį paveldą. Iki šių dienų Aukštadvario apylinkėse kepami šimtalapiai (totoriški pyragai), kibinai, kakorai (bulvinės bandos su įdaru). Ir šiandien per miestelį driekiasi „karališkasis vieškelis“ – tarptautinis kelias iš Vakarų Europos į Vilnių.