Išskirtinė vertė
Kraštovaizdis. Dieveniškių krašte, nepaliestame paskutiniojo ledyno, vyrauja kultūrinis kaimo kraštovaizdis, kuriam būdingos stambios plokščiaviršūnės kalvos lėkštais šlaitais, erdvios lomos, gargždingos dirvos. Nepaisant žmogaus akiai nematomos kalvų didybės, aukščiausia regioninio parko vieta siekia net 262,6 m virš jūros lygio.
Kultūros paveldas. Kultūriniu požiūriu itin vertingi gyvi etnografiniai kaimai – lietuvių liaudies architektūros palikimas, apimantis statybines liaudies tradicijas, susijęs su valstiečių buitimi, tautodaile, papročiais. Kaimų kraštovaizdis susiformavo po valakų reformos, vykusios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. Tarp Poškonių ir Dieveniškių išsidėstę net 13 gatvinių kaimų (Poškonių, Rimašių, Žižmų, kt.) su gerai išlikusia rėžine žemėvalda. Įdomi Dieveniškių miestelio planinė erdvinė sistema su keturkampe aikšte ir į ją vedančiais 5 istoriniais keliais. 400 metų dramatiškos istorijos klodus saugo Norviliškių vienuolynas – įdomus XVII a. pr. renesansinės gynybinės architektūros kompleksas. Regioninis parkas pasižymi itin didele pilkapių gausa. Stakų pilkapyne 42 pilkapiai, Poškonių pilkapyne yra 22 m skersmens ir 1,8 aukščio pilkapis, vertingi ir Didžiulių bei Senųjų Miežonių pilkapynai.
Negyvoji gamta. Priešpaskutinis apledėjimas regioniniame parke paliko retus Lietuvos geologinio paveldo darinius (luistus) – smėlio ir žvyro konglomeratus. Ledynas atrideno ir daugybę stambių akmenų, nuo senų senovės apipintų mitologiniais pasakojimais, legendomis. Didžiausi jų – „Mokas“, „Užkeikta svodba“, „Jankelis ir Jankeliukas“. Čia teka šalta Gaujos upė su daugybe mažesnių intakų.
Gyvoji gamta. Gaujos upės slėnis itin turtingas retų rūšių augalų. Paupio pievose auga saugomos raudonosios, aukštosios, baltijinės ir plačialapės gegūnės, gyvena reti drugiai – didysis auksinukas ir rudaakis satyriukas. Aukštesnėse upės salpos vietose veši vienos spalvingiausių ir rūšių turtingiausių, vadinamosios mezofitų pievos. Jose žydi tik pietrytinės Lietuvos rajonuose aptinkamos kalninės arnikos. Regioninio parko miškuose rastas vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje – kardalapis garbenis. Grožiu ir didingumu išsiskiria tūkstantmečiai Stakų ir Grybiškių ąžuolai.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai. Dieveniškių istorinis regioninis parkas yra į Baltarusijos žemes įsiterpęs iškyšulys pietrytiniame Lietuvos pakraštyje. Krašte nuo senų senovės sugyveno lietuviai, lenkai, gudai, žydai. Įvairių tautų apsuptyje susiformavo unikali Dieveniškių šnekta, nusipelniusi garsių kalbininkų dėmesio. Lankytojų centre sukaupta ir eksponuojama krašto etnografijos ir amatų ekspozicija, atspindinti Dieveniškių apylinkėse nuo seno plėtotus amatus – seniau čia būta daug kalvių, kubilių, batsiuvių, siuvėjų, audėjų, avikailių išdirbėjų.
