Punios šilo gamtiniame rezervate vykdomos veiklos
Punios šilo gamtinio rezervato įsteigimo tikslas – išsaugoti išskirtinės biologinės vertės natūralią miško ekosistemą bei su ja glaudžiai susijusias retas ir nykstančias organizmų rūšis, kurias neigiamai veikia įvairios žmogaus vykdomos veiklos (miško kirtimai, intensyvus lankymasis, neatsakingas lankytojų elgesys ir trikdymas, miško paklotės bei augalijos žalojimas, važinėjimas transporto priemonėmis ir kt.). Punios šilo gamtiniame rezervate yra išskirtos dvi rezervatinės zonos: griežtos ir reguliuojamos apsaugos. Gamtinio rezervato ribos pažymėtos informaciniais, lankymąsi ribojančiais ženklais. Taip pat gamtiniame rezervate yra ribojamas motorinių transporto priemonių eismas įrengtais draudžiamaisiais kelio ženklais.
Vadovaujantis veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms gamtiniuose rezervatuose galimos veiklos - natūralių gamtinių procesų eigos tyrimai; ekstremaliųjų įvykių ar avarijų padarinių likvidavimo darbai; viešosios tvarkos palaikymas; aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir prevencija; miško priešgaisrinė apsauga; epizootijų atvejais – miško sanitarinių priemonių vykdymas; statinių ar įrenginių reikalingų rezervato steigimo tikslams įgyvendinti įrengimas; gamtotvarkinės priemonės skirtos pažeistų gamtinių ekosistemų atkūrimui ir geros būklės palaikymui; lankymasis vietos gyventojams bei kitiems lankytojams mokomaisiais, pažintiniais tikslais pagal nustatytas lankymosi gamtiniuose rezervatuose taisykles.
"Gamtiniuose rezervatuose nevykdomi miško kirtimai, kurie orientuoti į pramoninę medienos gavybą, tačiau pasitaiko atvejų, kai net gamtiniuose rezervatuose medžių kirtimai yra būtini, o pagrindinės to priežastys, tai gamtotvarkinės, saugomų organizmų rūšių ir jų buveinių sąlygų gerinimo priemonės bei pavojų keliančių medžių priežiūros ar priešgaisrinių prevencinių priemonių taikymo darbai. Kadangi gamtiniuose rezervatuose miško ekosistema paliekama natūraliai raidai bei nevykdomi ūkiniuose miškuose dažnai taikomi sanitariniai džiūstančių, ligotų ar pavojingų medžių kirtimai, o daugelis medžių sulaukia savo gamtinės brandos ir senatvės, tad natūralu kad su laiku vis daugėja džiūstančių, lūžtančių ar virstančių medžių, ko pasekoje susiformuoja vienas vertingiausių miško ekosistemos elementų - įvairių irimo stadijų stambi negyva mediena su kuria susijusi daugybės retųjų organizmų rūšių egzistencija. Tačiau senstant medynui, gausėjant pavojingiems galimiems virtėliams bei didėjant degios sausos medienos kiekiui atsiranda didelė nelaimingų atsitikimų rizika ir yra būtina taikyti prevencines pavojingų medžių priežiūros bei priešgaisrines priemones lankomiausiose vietose." - sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Renatas Jakaitis.
Pasak Renato Jakaičio, Punios šilo gamtinis rezervatas išsiskiria savo brandžių medynų ir senų medžių gausa, o dėl visoje šalyje jau eilę metų vykstančio stichinio eglynų džiūvimo čia sparčiai pagausėjo galimų pavojingų virtėlių, ypač eglių kurios reguliariai pavieniui ar masiškai po smarkesnių vėjų lūžta ar virsta, dažnai ant kelių ir šalia pažintinių lankytinų teritorijų bei objektų. Todėl Punios šilo gamtiniame rezervate siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų (asmenų ar turto sužalojimo, pavėluoto gaisro židinio ar kitos nelaimės likvidavimo) ir užtikrinti svarbių objektų ar asmenų pasiekiamumą teritoriją prižiūrinčių, viešosios tvarkos palaikymo, aplinkosaugos, gelbėjimo, priešgaisrinę bei pirmąją pagalbą teikiančių tarnybų transportui, šalia dažniausiai naudojamų kelių VĮ Valstybinė miškų urėdija atlieka būtinąsias prevencines pavojų keliančių medžių priežiūros priemones. Prevencinės pavojingų medžių tvarkymo priemonės yra priderinamos prie gamtinio rezervato steigimo tikslų - siekiant imituoti natūralius medžių išvirtimo ar vėjalaužų procesus, šalia kelių esantys virstantys ir pavojingi nudžiūvę medžiai yra nupjaunami kelių metrų aukštyje paliekant biologiškai vertingą stuobrį, likusi medžio dalis paguldoma šalia ir paliekama natūraliam suirimui.
Lankymosi Punios šilo gamtiniame rezervate galimybės ir apribojimai
Primename, kad lankytis gamtiniame rezervate mokomaisiais tikslais (pavieniams asmenims ar lankytojų grupėms, siekiant mokytis pažinti rezervate saugomus gamtos kompleksus ir objektus) leidžiama tik lydint saugomų teritorijų direkcijos specialistui. Mokslo tiriamaisiais tikslais lankytis leidžiama tik iš anksto suderinus lankymosi laiką ir sąlygas asmenims, kurių darbo ar studijų sritis susijusi su aplinkos tyrimais.
Punios šilo gamtiniame rezervate leidžiama uogauti ir grybauti gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaime ar viensėdyje besiribojančiame su gamtiniu rezervatu (Alytaus r. sav., Alytaus sen., Panemuninkų k., Bundorių k., Stražiškių k.). Gyventojai, uogaudami ir grybaudami rezervate, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareikalavus, privalo pateikti asmens ir deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Saugomų teritorijų direkcija, kiekvienais metais įvertinusi rezervato gamtinių vertybių pažeidimo ar sunaikinimo grėsmę, savo interneto svetainėje nurodo datas, kada nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. tik šviesiuoju paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus) galima uogauti ir grybauti. Patekti į rezervatu apribotus Punios šilo eglės ir pušies genetinius draustinius, ekologinės apsaugos prioriteto zonas galima tik esamais keliais per gamtinio rezervato reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zoną (ši nuostata vykti per teritoriją kur motorinių transporto priemonių eismas ir lankymasis draudžiamas taikoma Valstybinės miškų urėdijos darbuotojams vykdantiems genetinių medynų ir ekologinės apsaugos prioriteto zonų priežiūrą bei Alytaus r. sav., Alytaus sen., Stražiškių k. 1 esančios sodybos gyventojui ir pas jį vykstantiems asmenims).
Atsižvelgiant į dažnai stebimą neatsakingą saugomų teritorijų lankytojų elgesį būtina paminėti ir pagrindinius Lankymosi miške taisyklių reikalavimus, kurių privaloma laikytis ne tik gamtiniuose rezervatuose bet ir kituose mūsų šalies miškuose.
Vadovaujantis Lankymosi miške taisyklių ir Miškų įstatymo nuostatomis miško lankytojams yra draudžiama:
- kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, teršti ar šiukšlinti mišką;
- gadinti rekreacinius, informacinius ir kitus įrenginius;
- triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus bei trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį;
- kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę;
- paleisti miške šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.
Primename, kad už savavališką lankymąsi gamtiniuose rezervatuose yra taikoma administracinė nuobauda - bauda nuo 30 iki 430 eurų.
Apie pastebėtus galimus aplinkosauginius, viešosios tvarkos ir kitus pažeidimus prašome pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.